Švedijos žiniasklaida: „Krymo susivienijimas su Rusija – nėra aneksija“

Pastaruoju metu pasaulyje vyksta daug įdomių dalykų ir nustebinti žmogų yra pakankamai sudėtinga. Įvykiai klostosi taip greitai, kai kurios nuomonės keičiasi dar greičiau. Švedijos žiniasklaida rašo, jog Krymo susivienijimas su Rusija – nėra aneksija. Anot jos, žiniasklaida ir politikai klaidina paprastus žmones, teigdami, jog Ukrainos krizė prasidėjo nuo Krymo. Bet priminkime ir ankstesnius įvykius.

2013-ųjų lapkričio 21-ąją tuometinė Ukrainos vyriausybė atsisakė pasirašyti sutartį dėl asociacijos su ES, pastatytą ant neoliberalinio diktato principų ir numatančią Ukrainos suartėjimą su NATO. Buvo paleistas planas „B“: fašistų sukarintos grupuotės, kurių nariai buvo apmokyti Lenkijoje, o vadovybė gavo pinigus iš JAV, organizavo Maidano protestus.

2014-ųjų vasario 22-ąją jie apsupo Rados (Ukrainos parlamento) pastatą, numušė jos pirmininką ir grasino smurtu deputatams. Išrinktasis šalies prezidentas buvo priverstas palikti šalį. Įvyko nekonstitucinis valstybės perversmas, kurį parėmė Vakarai.

Kaip vėliau atskleidė JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Viktorija Nuland, JAV įdėjo į šį perversmą apie 5 mlrd. dolerių, kadangi jis atitiko jų interesus. Privatūs rėmėjai, tokie, kaip Džordžas Sorosas, išleido milžiniškas sumas NVO veiklai finansuoti. Telefoninio pokalbio su JAV ambasadoriumi Kijeve metu Viktorija Nuland davė nurodymus, ką paskirti į naują Ukrainos ministrų kabinetą.

Šis perversmas paleido fašistinio bei rusofobiško teroro bangą su sumušimais, įkaitų užgrobimais ir politinių bei etninių priešininkų žmogžudystėmis. Šiame fone 2014-ųjų kovą Krymo gyventojai organizavo referendumą, per kurį nusprendė susivienyti su Rusija.

Aneksija reiškia, kad teritorija užgrobiama jėga. Ar šiuo atveju galima sakyti apie aneksiją? Juk nebuvo paleista ne vieno šūvio. Rusijos kariuomenė buvo dislokuota pusiasalio teritorijoje pagal senąją sutartį tarp Ukrainos ir Rusijos dėl karinės bazės.

Susivienijimas iš tikrųjų neatitiko Ukrainos konstitucijos, bet ji dar anksčiau buvo sunaikinta pačiu valstybės perversmo faktu. JTO Chartijos 1-asis straipsnis suteikia tautai apsisprendimo teisę, o istoriniai ryšiai tarp Rusijos bei Krymo yra itin stiprūs.

Bet Krymas tapo pretekstu konfrontacijai su Rusija kurstyti. NATO suaktyvino karinę veiklą prie pat sienos su Rusija (tą mes jaučiame ir Lietuvoj), kurią ji lydi stipria propaganda (tą mes jaučiame ir Lietuvoj). Ekonominio karo metodai (sankcijos), kurių ko ne aktyviausiai pasaulyje reikalavo būtent Lietuva, padarė žalą tiek Rusijai, tiek ES šalims narėms.

Štai kodėl Ukrainos klausimas liečia mus visus. Kartu su Iraku bei Sirija konfliktas Ukrainoje gali tapti preliminaraus mūšio lauku prieš Didįjį Karą. Lapkričio 19-ąją Karlskronos Tautų Namuose įvyks seminaras, kurio metu bus galima aptarti daug aktualių klausimų ir šis seminaras taps viena grandimi mūsų judėjimo už taiką veikloje.
Formaliai Švedija išsaugo neblokinį statusą, tačiau kelia nerimą vyriausiojo kariuomenės vado „Folk och Försvar“ metraštyje, kai jis kategoriškai pareiškė: „Kilus regioniniam konfliktui Švedija bus garantuotai į jį įtraukta“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s