Baltijos šalių premjerai susitarė: sankcijos Rusijai turi būti pratęstos

Sankcijos Rusijai privalo būti pratęstos ir išlaikytos tol, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai dėl rytų Ukrainos, penktadienį pareiškė Rygoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai.

„Dabartinė ES sankcijų politika ir principai turi būti išlaikyti, kol Rusija ims laikytis tarptautinės teisės ir įgyvendins Minsko susitarimų principus“, – teigiama bendrame Algirdo Butkevičiaus, Mariaus Kučinskio ir Jurio Rato pareiškime.

„Kol kas nematome nė menkiausių Rusijos pastangų tai daryti. Lietuva kartu su kitomis partnerėmis toliau visapusiškai rems Kijevą, kad Ukraina kuo sparčiau įgyvendintų svarbiausias reformas“, – sakė Lietuvos premjeras A. Butkevičius.

Premjerai sutarė, kad Baltijos valstybės sieks, jog Rytų partnerystės politika ir toliau būtų aktyvi ir gyvybinga. Lietuva, Latvija ir Estija žada likti aktyvaus bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis pavyzdžiu ir stiprinti politinį bei finansinį Europos Sąjungos ir jos valstybių narių dėmesį šiai partnerystei.

Baltijos šalių ministrai pirmininkai imasi tokios principingos pozicijos nepaisant to, kad labiausiai dėl Vakarų sankcijų Rusijai ir jos atsakomųjų veiksmų nukentėjo trys Baltijos valstybės ir Lenkija. Šį faktą neseniai konstatavo Vokietijos verslo organizacijos „Rytų Europos ekonominių santykių komitetas“ vadovas Wolfgangas Buchelė.

„Vertinant Europos Sąjungos šalių ekonominį potencialą, labiausiai dėl sankcijų Rusijai nukraujavo Lenkija ir Baltijos šalys. Bremeno ir Leipcigo universitetai gamybos Vokietijoje nuosmukį dėl sankcijų 2014-2015 metais įvertino 13,5 mlrd. Eur, o tai atitinka 60 tūkst. darbo vietų praradimą“, – teigia W. Buchelė, kurio straipsnį išspausdino laikraštis „Handelsblatt“.

„Europos Komisija ES šalių nuostolius dėl sankcijų 2014 ir 2015 metais įvertino 90 mlrd. eur. Šiais duomenimis galima tikėti, nes Rusijos vyriausybė juos skaičiuoja 40 mlrd. JAV dolerių per metus. (…). ES sankcijos Rusijai dabartinėmis apimtimis galios iki 2017 metų sausio pabaigos. Kitą savaitę bus sprendžiama dėl jų pratęsimo, sumažinimo ar sugriežtinimo, keičiantis Baltųjų rūmų šeimininkui. Atėjo laikas blaiviai vertinti sankcijų padarinius“, – pabrėžia Vokietijos verslo organizacijos vadovas.

Anot W. Buchelės, sankcijos žalingos ir kitų Rusijos kaimynių ekonomikoms, taip pat ir Ukrainos, tačiau Krymo statusas dėl jų nepasikeitė. Prekybinį embargą Rusija paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodama į ES bei JAV sankcijas, įvestas po Krymo susivienijimo su Rusija. Pirmaisiais Rusijos sankcijų galiojimo metais jos buvo taikomos kai kuriems maisto produktams iš JAV, ES, Australijos, Norvegijos ir Kanados. Po metų šį valstybių sąrašą papildė prie antirusiškų sankcijų prisijungusia Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina. Tuo tarpu Suomija, laikydamasi nuosaikesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu sėkmingai prekiauja su Rusija, tame tarpe ir pieno produktais.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s