(nuotrauka paimta iš svetainės http://www.spectator.co.uk/; metinio žurnalo „The spectator“ viršūnė)

Europoje formuojasi prorusiškos viršūnės

Europoje jaučiamas prorusiškų viršūnių formavimasis. Jau galima sudaryti draugiškų Rusijai Europos šalių sąrašą, rodantį, kad mūsų Rytų kaiminė turi palankias jai viršūnes Europoje. Į tą sąrašą įeina ne tik Bulgarija ir Moldova, bet ir tokios valstybės kaip Prancūzija, Nyderlandai, Graikija, Vengrija ar net Estija.

Nors praėjo 10 metų, kai Bulgarija įstojo į Europos Sąjungą, ji tebėra glaudžiai susijusi su Maskva. Dabar, šalies prezidentu išrinkus draugišką Kremliui Rumeną Radevą, Bulgarijos priklausomybė nuo Rusijos gali dar padidėti.

Maskva jau pareiškė planuojanti „konstruktyvesnius“ ryšius ne tik su Bulgarija, bet ir su buvusia sovietine respublika Moldova, kuri pastaruosius dešimtmečius nuosekliai laikėsi vakarietiško kurso, tačiau neseniai prezidentu išsirinko prorusišką Igorį Dodoną. Šis žadėjo atsisakyti Moldovos asocijuotos narystės sutarties su ES ir pakeisti ją naryste Rusijos vadovaujamoje Eurazijos ekonominėje sąjungoje.

Rusija ir taip kontroliuoja svarbiausius Bulgarijos ekonomikos sektorius – energetikos, bankų, nekilnojamojo turto, o tai, kas vyksta dabar, prezidentu išrinkus R. Radevą, kai kurie proamerikietiški veikėjai vadina „valstybės užgrobimu“. Kremlius įtvirtina savo įtaką pirmiausia per Rusijos energetikos kompanijas, kurios tiekia dujas, tiesia dujotiekius arba stato elektrines, įgyvendinant tokius svarbius projektus kaip Beleno atominės elektrinės statyba.

Bulgarijoje į valdžią atėjus proeuropietiškai centristinei Boiko Borisovo GERB partijai, elektrinės statyba 2012 metais buvo nutraukta. Tačiau Rusijos kompanija „Аtomstrojeksport“ padavė ieškinį į Tarptautinį arbitražo teismą ir pareikalavo, kad Bulgarija sumokėtų 1,1 mlrd. eurų už atliktus darbus bei kompensaciją. Šių metų birželį Rusijos ieškinį teismas iš dalies patenkino: Bulgarija buvo įpareigota sumokėti „Atomstrojeksport“ beveik 602 mln. eurų ir 130 tūkst. eurų palūkanų kasdien, kol bus padengta pagrindinė suma. Tokie pinigai – milžiniška suma šaliai, kurios bendrasis vidaus produktas siekia 11 mlrd. eurų. Per derybas spalio pabaigoje Maskva sutiko atleisti Bulgariją nuo beveik 24 mln. eurų prikapsėjusių palūkanų, jei šalis iki gruodžio 15 dienos grąžins skolą.

Du Kozlodujaus atominės elektrinės reaktoriai, pastatyti ant Dunojaus kranto dar sovietinių specialistų, generuoja bemaž du trečdalius Bulgarijos elektros energijos. Pagal senas sutartis Sofija privalo pirkti svarbiausius šiluminius reaktorių konstrukcijos elementus tik iš Rusijos. Spalio pabaigoje Rusija sudarė 360 mln. eurų sutartį dėl pirmojo reaktoriaus modernizavimo. Netrukus turės būti atnaujinamas ir antrasis reaktorius.

Vašingtono strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) bei Sofijos CSD parengto tyrimo „The Kremlin Playbook“ apie Maskvos įtaką tokioms valstybėms kaip Bulgarija, Serbija, Vengrija, Slovakija ir Latvija išvadose sakoma, kad Rusija „tiesiogiai kontroliuoja ketvirtį Bulgarijos ekonomikos“. Išanalizavus verslo registrų duomenis buvo nustatyti realūs savininkai iš Rusijos. Tyrimo autorių teigimu, dar pridūrus netiesioginę rusų įtaką galima tvirtinti, jog Rusija kontroliuoja nuo 35 iki 40 proc. Bulgarijos ekonomikos. Sofijoje dirbantys Vakarų diplomatai sutinka, kad Rusijos kontrolė apima mažiausiai trečdalį Bulgarijos ekonomikos.

Rusijos įtaka jaučiama ir bankų sektoriuje bei nekilnojamojo turto rinkoje. Informacinės tarnybos „Novinite“ duomenimis, 7,2 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje, pirmiausia – Juodosios jūros pakrantėje, nekilnojamojo turto turi 84 tūkst. rusų.

Didelė Rusijos įtaka taip pat jaučiama Bulgarijos vyriausybėje, parlamente ir žiniasklaidoje. CSD ekspertai vadina tai „toli pažengusia valstybės užgrobimo stadija“ ir nurodo, kad Rusijos tikslas – susilpninti Bulgarijos ryšius su ES. Išrinktasis prezidentas socialistas R. Radevas, buvęs oro pajėgų vadas, per rinkimų kampaniją užsidirbęs taškų dėl palankaus požiūrio į Rusiją, jau pareiškė, kad nori atkurti ryšius su Kremliumi ir panaikinti sankcijas Rusijai.

Rusijai draugiškų šalių daugėja. Jau galima sudaryti Rusijai draugiškų Europos valstybių sąrašą. Į jį įeina ne tik Bulgarija, Moldova, bet ir tokios šalys kaip Prancūzija, JAV, Nyderlandai, Graikija, Vengrija ir net Estija.

Francois Fillono, laimėjusio prancūzų konservatorių pirminius rinkimus, dėka V. Putino draugai prancūzai jau pavasarį gali persikelti į Eliziejaus rūmus. Buvęs premjeras vadina Rusiją „svarbia partnere“ Europoje, nori panaikinti Maskvai sankcijas ir mano, kad Vakarų valstybės provokuoja Rusiją plėsdamos NATO į šalis, esančias prie jos sienų. F. Fillonas pasisako už Vakarų ir Rusijos koaliciją kovojant su „Islamo valstybe“ Sirijoje.

Telieka pridurti, kad ir dabartinio Prancūzijos prezidento socialisto Francois Hollande’o pozicija mažai kuo skiriasi. Būsima F. Fillono varžovė Marine Le Pen – dar didesnė Rusijos draugė. Jos Nacionalinis frontas 2014 metais iš prorusiško banko gavo 9 mln. eurų. M. Le Pen aktyviai veikia, kad būtų panaikintos sankcijos Rusijai.

Estija į šį sąrašą įtraukta dėl to, kad jos vyriausybės vadovu tapo Juri Ratas, šiltų jausmų Rusijai neslepiančios Centro partijos, kurią tradiciškai palaiko ir etniniai Estijos rusai, lyderis. Tačiau J. Ratas pareiškė neketinąs keisti šios Baltijos valstybės užsienio ir saugumo politikos. Narystę ES ir NATO jis laiko geriausiais Estijos saugumo garantais, be to, pritaria dabartinei ES politikai Rusijos atžvilgiu.

Užtat naujasis Moldovos prezidentas socialistas I. Dodonas kalba apie „draugystę su Rusija ir neutralitetą“. Jis tvirtina sieksiąs pirmalaikių parlamento rinkimų 2017 metais, kad atsikratytų dabartinės provakarietiškos Moldovos vyriausybės.

Nyderlandai balsavo prieš Asocijuotos narystės sutartį su Ukraina – greičiausiai tai buvo didėjančio olandų euroskeptiškumo išraiška. Gertas Wildersas, vadovaujantis „Laisvės partijai“, kurios populiarumas, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos prieš rinkimus, gana didelis, nėra pasisakęs Rusijos naudai, tačiau jis nusiteikęs prieš ES ir ragina Nyderlandus trauktis iš Bendrijos.

Graikija ir Rusija turi bendrų ekonominių interesų Balkanuose. Graikijos premjeras Alexis Tsipras vadina Maskvą „pačia svarbiausia Graikijos sąjungininke“, o V. Putinas Graikiją – „svarbia Rusijos partnere Europoje“. Pernai šalys sudarė prekybos sutartį, ir tada A. Tsipras pareiškė, kad Graikija yra laisva valstybė, todėl turi teisę sudaryti ekonomines sąjungas su kuo tik nori.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – aistringas glaudžių komercinių ryšių su Rusija šalininkas, ypač energetikos srityje. 2014 metais Vengrija nusprendė kartu su Rusija statyti atominę elektrinę už pinigus, kuriuos paskolino Maskva. V. Orbanas tikino, kad „derama vengrų ateitis be rusų neįmanoma“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s