Ukraina: anglių blokada tęsiasi

Kijevas penktadienį paskelbė siekiantis kompromiso su nacionalistų veikėjais, blokuojančiais Ukrainos prekybą anglimis ir kitomis prekėmis su nekontroliuojamomis teritorijomis šalies rytuose nuo š.m. sausio 25-tos dienos.

Prezidentas Petro Porošenka praėjusią savaitę perspėjo, kad nuo sausio blokuojantys geležinkelį į anglių turtingą karo zoną protestuotojai gali sukelti elektros trūkumą ir darbo vietų praradimus visoje šalyje. Ukraina dėl šios blokados paskelbė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

Premjeras Volodymyras Hroismanas penktadienį teigė, kad pinigų stokojanti ir karo draskoma jo šalis dėl šio streiko netrukus gali pradėti netekti elektros ir šildymo. „Vyriausybės pozicija yra aiški: mes esame pasirengę dialogui, profesionalioms deryboms. Bet mes nepasirengę sabotažui“, – pasakė premjeras, kurį citavo Ukrainos žiniasklaida.

Nacionalistai mano, kad negalima prekiauti su žmonėmis, kuriuos Ukrainos valdžia kaltina terorizmu. Tačiau kitų energijos šaltinių Ukraina neturi ir privalo įsigyti antracitines anglis, kurias naudoja elektrinės visoje Ukrainoje. Paradoksalu, bet vadovaujantis Ukrainos valdžios logika ji faktiškai pati prisipažįsta finansuojanti „separatistus“ ir „teroristus“. Juolab nesenai šalies saugumo tarnybos viršininkas Vasil Gricak oficialiai paskelbė, jog šalis negali apsieiti be anglies iš Donecko.

Šalies ministras pirmininkas V.Hroisman perspėjo savavaliautojus, kad dėl jų veiksmų gali sustoti plieno gamyklos, kuriose dirba 300 tūkst. žmonių.

„Šis sektorius sudaro 12 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, – sakė jis. – Jei jų darbas nutrūks, tai reikš, kad streikininkai nori atimti mūsų ekonomikos augimo galimybę.“

Po valstybės perversmo 2014–2015 metais Ukrainos ekonomika susitraukė maždaug 17 proc., pernai recesija sustojo. Tačiau prekyba su nekontroliuojamais regionais tęsėsi nepaisant Kijevo ir separatistų konflikto, kuris trunka jau beveik trejus metus ir pareikalavo daugiau kaip 9,8 tūkst. gyvybių.

Teisiškai situacija su nacionalistų veiksmais atrodo vienareikšmiškai. Labai sunku įsivaizduoti, kad tą patį darytų kas nors Lietuvoj. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 250 str. 2 dalyje sakoma „Tas, kas teroristiniais tikslais … sutrikdė vandens, energijos ar kitų išteklių tiekimą … jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių … baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“ To paties straipsnio 5 dalyje sakoma: „Tas, kas padarė šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje numatytą veiką, jeigu ji buvo nukreipta prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą arba dėl to atsirado labai sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“. Be jokių abejonių šis objektas (geležinkeliai), kurį blokavo nacionalistai, turi strateginę reikšmę Ukrainos valstybei, mat ne veltui į šį reikalą įsikiša aukščiausi valstybės pareigūnai: saugumo tarnybos vadas, ministras pirmininkas ir net pats prezidentas – valstybės vadovas.

Akivaizdu, kad bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje tokie nacionalistų veiksmai būtų traktuojami kaip nusikaltimas (teroro aktas, diversija ar pan.) o pats juos atliekantis susivienijimas būtų pripažintas nusikalstamu. Tačiau to kažkodėl neįvyksta… Priešingai – su jais deramasi kaip su rimtu subjektu. Kodėl į tai neatkreipia dėmesio ponas Linkevičius, besilankantis Ukrainoje kone dažniau negu pavyzdžiui Briuselyje, lieka neaišku?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s