WikiLeaks: JAV žvalgybos turi prieigą prie bet kokio išmaniojo įrenginio

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ pamėtėjo dar vieną bombą prieš Amerikos specialiąsias tarnybas, savo tinklalapyje paviešinęs duomenis, kad Jungtinių Valstijų centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) seka žmones naudodamasi spragomis išmaniuosiuose įrenginiuose.

Pasak „WikiLeaks“, šie dokumentai įrodo, jog kibernetiniame kare CŽV varžosi su Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), pagrindine JAV vyriausybės elektroninio šnipinėjimo institucija, bet kur kas mažiau prižiūri savo turimus „ginklus“. Tinklalapis, senas JAV žvalgybų nusikaltimų demaskuotojas, paviešino apie 9 tūkst. CŽV dokumentų, kurie atskleidžia valdybos techninius gebėjimus. Tai didžiausias iki šiol paskelbtos slaptos žvalgybinės medžiagos paketas.

CŽV nekomentuoja nei šių dokumentų autentiškumo, nei turinio, savo vertinimo nepaskelbė ir Baltieji rūmai, tačiau Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nunesas sakė, jog šis paviešinimas „atrodo esantis labai rimtas“.

Kibernetinių ginklų „platinimas“ „WikiLeaks“ tvirtina, kad daugybė CŽV dokumentų, atspindinčių „jos įsilaužimo arsenalo gausą“, buvo nutekinti su kibernetinio saugumo bendruomenės pagalba. Pasak tinklalapio, buvo gauta ir paviešinta tik dalis visų dokumentų.

„Ši išskirtinė kolekcija, prilygstanti daugiau nei keliems šimtams milijonų programinio kodo eilučių, suteikia jos valdytojui visus CŽV įsilaužimo pajėgumus“, – teigia „WikiLeaks“.

„Kaip paaiškėjo, šis archyvas buvo nelegaliai platinamas tarp buvusių JAV vyriausybės programišių ir kontraktininkų, o vienas jų perdavė „WikiLeaks“ kelias to archyvo dalis“, – sakoma tinklalapyje.

Kaip teigia „WikiLeaks“, gauti dokumentai rodo, jog CŽV sukūrė daugiau kaip 1 000 žalingų programų – labai aukštos kokybės virusų, „Trojos arklių“ ir kitokios programinės įrangos, gebančios patekti į elektroninius įrenginius ir perimti jų kontrolę.

Anot „WikiLeaks“, CŽV vykdė žvalgybos užduotis, pasinaudodama spragomis išmaniuosiuose telefonuose. JAV žvalgyba naudojo spragas, esančias „Apple“, „Google“, „Samsung“ įrenginiuose ir jų programinėje įrangoje (taip, pavyzdžiui, galima šnipinėti išmaniuosius telefonus, „Android“ įrenginius ir „Windows“ valdomus kompiuterius). Tačiau, užuot įspėjusi apie tai bendroves, sekimui panaudojo tokias programėles kaip „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“ ar „Confide“. „WikiLeaks“ duomenimis, CŽV taip pat turi technines galimybes naudotis išmaniųjų televizorių mikrofonais kaip pasiklausymo įtaisais.

„Samsung“ televizoriai turi mikrofonus, kad žiūrovai galėtų valdyti juos balso komandomis. Naudodamasi šių televizorių programėle „Weeping angel“, žvalgyba galėjo įsirašyti ne tik balso komandas, bet ir kasdienius žmonių pokalbius net tada, kai mikrofonas išjungtas.

Agentūra taip pat tyrė, kaip įsilaužti į elektronines automobilių bei sunkvežimių kontrolės sistemas, potencialiai sukurdama galimybę juos valdyti. Pasak „WikiLeaks“, pastarasis dokumentų nutekinimas rodo, kad CŽV turėjo faktiškai begalines galimybes kontroliuoti ir naudoti šnipinėjimo tikslams bet kokį elektroninį prietaisą.

„Dauguma pažeidžiamų vietų, naudojamų CŽV kibernetiniame arsenale, plačiai paplitusios, kai kurias jų jau gali būti radusios konkuruojančios žvalgybos agentūros ar kibernetiniai nusikaltėliai“, – tvirtina „WikiLeaks“.

Savo pranešime šio tinklalapio įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Julianas Assange’as sakė, kad dokumentai liudija apie „itin didelę riziką“, jog kibernetiniai ginklai gali plisti nekontroliuojamai.

„Nekontroliuojamą tokių „ginklų“ platinimą, kurį lemia nesugebėjimas juos suvaldyti ir didelė vertė rinkoje, galima lyginti su pasauline prekyba ginklais“, – sakė jis.

Be to paaiškėjo, jog JAV konsulatas Frankfurte buvo naudojamas kaip techninių operacijų bazė. Ką tokiu atveju daryti Vokietijai, kai kita valstybė atvirai naudoja savo konsulinę įstaigą kaip šnipinėjimo (tame tarpe ir prieš ją!) bazė?

CŽV savo ruožtu pasmerkė šių dokumentų paviešinimą ir pasakė, jog tai kelia pavojų agentams ir padeda Amerikos priešams. O kas yra jos priešas? O tas, kas juo skiriamas (reiškia bet kas). Be to kaip rodo praktika JAV šnipinėja ne tik savo atvirus priešus, bet ir partnerius, pavyzdžiui, Vokietiją.

Būdinga, kad Lietuvos žiniasklaida sureagavo į šią informaciją ne visai taip kaip buvo spėjama, pavyzdžiui tokia antrašte: „WikiLeaks“ demaskavimai padeda JAV priešininkams“. Kas įdomu lygiai taip pat sureagavo pati CŽV bei ultrakonservativių pažiūrų JAV senatorius Džonas McCainas! O kaip gi demokratija ir žmonių teisės bei privataus gyvenimo neliečiamumas? O, tai gi JAV, jiems galima!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s