Žodžio laisvė Lietuvoje: puolimai tęsiasi

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.

Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas. Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.

Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijos veiksmus. Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.

„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, – iniciatyvą aiškina parlamentarai. Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.

„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, – argumentus išsako politikai.

Vienas projekto iniciatorių R. Šarknickas sako, kad pagrindinė projekto sumanytoja buvo D. Šakalienė, o projektas sulaukė diskusijų ir tarp pačių rengėjų. Jis patikino, kad iniciatyva dar bus taisoma aiškiau nurodant, kas yra neigiama informacija.

„Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti – žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima. Kalbame apie psichologinius dalykus: apie nužudytus, apie žudymus, kad ta negatyvi informacija, kuri ištisai plaukia, neigiamai veikia vaikus, jaunimą, nes tas amžius yra labiausiai pažeidžiamas“, – aiškino parlamentaras. Jis sako pats asmeniškai siūlysiantis susiaurinti „neigiamos informacijos“ apibrėžimą iki smurtinių nusikaltimų, savižudybių aprašymo. Kartu jis pabrėžia, kad panašius apribojimus taiko ir kitos Europos valstybės, iš jų paminėjo Daniją. Kiek panagrinėję šį klausimą mes neatradome Danijos įstatymuose nei žodžio apie bet kokius žiniasklaidos apribojimus bei nurodymus kokią informaciją jiems skleisti galima, o kokią uždrausta.

„Bet mes būtinai tvarkysime tą dalyką, negalime to leisti. Išsiaiškinsime, sudėliosime tuos dalykus, kad nebūtų nei vienai, nei kitai pusei blogai, nes informacija turi būti aiški, informatyvi“, – aiškino R.Šarknickas.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas nenumato prievolės dėl teigiamos informacijos skelbimo, bet nustato pagrindinius principus žiniasklaidai skelbiant informaciją gerbti žmogaus privatumą, saugoti nepilnamečius nuo neigiamos, ypač smurtinio, pornografinio pobūdžio, žalingus įpročius skatinančios informacijos, įpareigoja neminėti asmens duomenų skelbiant apie savižudybes. Žiniasklaidai taikomas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato draudimą skelbti su savižudybe ar bandymu nusižudyti susijusią vaizdinę medžiagą, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse bei anonsuose ir vengti savižudybių skatinimo visuomenėje.

Tiek valstybės vadovai, tiek teisininkai ir žurnalistų bendruomenė siūlomas pataisas griežtai pasmerkė.

Dalia Grybauskaitė nesusipratimu vadina pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad niekas neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis skelbia nepalaikysiąs jokio žiniasklaidos varžymo. „Valstiečių“ frakcijos kolegos gūžčioja pečiais, kad apie pataisas diskutuota nebuvo, o Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad priėmusi tokias pataisas Lietuva taptų kaip Vengrija.

Anot advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės Renatos Beržanskienės, pakeitimai prieštaraus kitoms to paties Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, pavyzdžiui – straipsniui, kuriame apibrėžiama informacijos laisvė.

„Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę“, – rašoma įstatyme. Advokatė pabrėžė, kad ši įstatymo nuostata yra suformuluota pagal Konstituciją.

Visuomenės informavimo įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas daryti įtaką informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.

„Akivaizdu, kad teikiama pataisa vers informacijos rengėjus ar dalyvius šališkai teikti informaciją“, – pastebėjo advokatė. Ji pabrėžė, kad viešosios informacijos cenzūra – spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos, Lietuvoje yra draudžiama.

„Siūlomais įstatymo pakeitimais įvedama cenzūra“, – pabrėžė ji. Teisininkė pastebėjo, kad Visuomenės informavimo įstatyme nėra apibrėžta, kas yra pozityvi, o kas negatyvi informacija. „Tame pačiame straipsnyje, reportaže gali būti ir neigiamų, ir teigiamų žinių. Pavyzdžiui, padarytas nusikaltimas, tačiau pareigūnai jį išaiškino ir pateikė įtarimus nusikaltėliui. Ar būtina skaičiuoti informacijos proporcijas ir kuriame puslapyje ją talpinti?“, – klausė advokatė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pataisas vadina antikonstitucinėmis. Sąjungos pirmininkas sakė, kad žurnalistai pozityvių ir negatyvių žinių kvotas turi Vengrijoje.

„Kolegos šaržavo, kad kartais gruodį, atsitikus rimtesnei nelaimei, jie kvotas jau būna pabaigę ir tampa problema pranešti apie įvykį“, – sakė jis.

Tiesą sakant Dovilė Šakalienė ir anksčiau sakė nesąmonių ir ragino plauti žmonėms smegenis bet čia jau pernelyg.

Nuo savęs galime pridėti kelias pastabas. Pirma – informacija negali būti teigiama ar neigiama, jinai gali būti teisinga ar melaginga. Aišku yra tam tikros informacijos kategorijos (pvz. apie smurtą, lytinius klausimus i.t.t.) Antra – žiniasklaida turi teisę skleisti tokią informaciją kokią nori: ją garantuoja pavyzdžiui Pirmoji JAV Konstitucijos pataisa. Trečia – visuomenė – žino daug pavyzdžių kai kova prieš žiniasklaidą kainavo posto politikams, bet žino tikrai mažai pavyzdžių kai kova prieš politikus kainavo posto žurnalistui.

Ir paskutinis – jeigu ponia Šakalienė nenori matyti žiniasklaidoje informacijos apie „korupcijos skandalus, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimą bei kitas problemas nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas“, arba apie save, galime ją tik nuvilti: tokia informacija ir toliau bus žiniasklaidos akiratyje, kadangi viešumas ir skaidrumas – yra demokratijos ir visuomenės stabilumo garantija. Žmonės turi teisę gauti informaciją ir jie ją gaus nepriklausomai nuo bet kurių politikų norų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s