Klaipėdoje gegužės 9-ąją paminėta Pergalės Diena

Klaipėdos gyventojai ir svečiai Gegužės 9-ąją paminėjo 72-asias Pergalės dienos prieš fašistinę Vokietiją metines. Minėjimas šiemet buvo kiek kitoks nei ankstesniais metais. Renginiuose aktyviai dalyvavo tiek vietiniai politikai bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, tiek miestiečiai. Pajūrio sostinės centre prie paminklo tarybiniams kariams meldėsi stačiatikių bei musulmonų šventikai.

Visą rytą pūtęs ledinis šiaurės vėjas ir siautusi pūga prieš pat vidurdienį nurimo. Pajūrio gamta pasigailėjo Georgijaus juostelėmis pasipuošusių klaipėdiečių. Antrus metus iš eilės vietinių Lietuvos visuomeninių organizacijų aktyvistai suorganizavo žygį „Nemirtingasis pulkas“. Iki tūkstančio klaipėdiečių, nešinų karo metais žuvusių ar kariavusių savo artimųjų portretais, kolona atžygiavo nuo stačiatikių cerkvės Liepų gatvėje pro Martyno Mažvydo skulptūrų parką toliau S.Daukanto gatve iki Memorialo aikštės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimu S.Daukanto gatvė kelioms valandoms buvo uždaryta automobilių judėjimui. SU atitinkama paraiška į ją preliminariai kreipėsi visuomenininkai-organizatoriai. Kolonos priešakyje žygiavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, už jo šventikai ir po to visi kiti žmonės. Atvykusi kolona įsiliejo į prie memorialo S.Daukanto gatvėje susirinkusiųjų minią.

Dar prieš prasidedant iškilmėms, stačiatikių šventikai sugiedojo giesmę už žuvusiuosius, jiems pritarė ir musulmonų dvasininkas. Maldose buvo paminėti ne tik žuvę kariai bei karvedžiai, bet ir karo belaisviai, karo baisumus iškentę civiliai.

Po religinės ceremonijos prasidėjo šventinis minėjimas. Tradiciškai vietiniai moksleiviai dainavo širdį virpinančias dainas apie karo sulaužytą jaunystę, deklamavo eiles. Neapsieita be kalbų. Antihitlerinės koalicijos šalių karo veteranų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Anfianas Antonovas paminėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metais žuvo per 26 mln. Tarybų Sąjungos gyventojų, dauguma jų – taikūs civiliai.

Per metus Klaipėdoje mirė devyni karo veteranai. Beje jaunesniam iš gyvuojančių dabar veteranų yra 90 metų. Žuvusiųjų karo metu žmonių atminimas A.Antonovo prašymu buvo pagerbtas tylos minute. Veteranų tarybos pirmininkas savo kalboje paminėjo Josifą Staliną, kurio vardas esą kariams buvo tapęs atsakomybės už visą Sovietų Sąjungą bei pergalės vilties simboliu. Uniformuotas vyras nuo tribūnos kaltino ir buvusias valstybes sąjungininkes.

Kalbą pasakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas ir savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas. Pastarasis savo kalboje žadėjo tęsti ateityje gegužės 9-osios minėjimą. Jis pasveikino veteranus ir išreiškė susižavėjimą jų žygdarbiu, palinkėjęs visiems tvirtos sveikatos ir taikaus dangaus.

Mitinge kalbėjo ir svečiai iš Švedijos – Stokholmo rusų bendruomenės atstovė bei vietos kultūros bendrijos narys Olof Joos. Šie miesto svečiai iš Švedijos papasakojo apie gegužės 7-ąją šios šalies sostinėje surengtas “Nemirtingojo pulko“ eitynes ir karo dainų koncertą. O. Joos savo kalba aiškino, kad siekia bendrystės su rusais, puoselėja abiejų šalių kultūrinius mainus bei platina šalių draugiškumo idėją.

Memorialas, kuriame palaidota per 600 karių, buvo nuklotas gėlėmis. Pasak policininkų, renginio metu incidentų nebūta.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s