Lenkijos teismų reforma: demokratijos išlieka vis mažiau

Pastaruoju metu Lenkiją drebina pilietiniai neramumai dėl to kad valdančioji šalies partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyg „buldozeriu“ stumia teismų reformą. Jos esmė yra ta, kad jeigu anksčiau teisėjus į pareigas skyrė Aukščiausia teisėjų kolegija, tai dabar nauju įstatymu siūloma kad juos skirtų teisingumo ministras. „PiS“ teigimu ši reforma yra būtina kad teisėsaugos sistema būtų efektyvesnė ir galėtų kovoti prieš korupciją. PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Lenkijos teismai tebedirba pagal komunistinių laikų modelį, o teisėtvarkos sistemoje išlikę daug ano laikmečio, pasibaigusio 1989 metais, teisėjų. Valdančiųjų lyderis sako, kad teisingumo sistemai reikalingi „radikalūs pokyčiai“, kad ji taptų veiksminga ir patikima.

Ši priemonė yra viena iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų. Turint galvoje kad valdžia Lenkijoje formaliai priklauso valdančiai partijai (o faktiškai jos pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui) šios reformos įgyvendinimas reikštų kad teisiamoji valdžia visiškai priklausys nuo vykdomosios, kas prieštarauja demokratijos valdžios paskirstymo principui.

Aistros dėl naujo įstatymo virė Lenkijos Seime visą šią savaitę. Padėtis Seime priminė net geriausius Ukrainos Aukščiausios Rados laikus. Protestuojantys prieš „PiS“ veiksmus žmonės susirinko prie Seimo rūmų. Policijos duomenimis jų buvo apie 8000 žmonių, opozicijos duomenimis – iki 18000. Saugumo sumetimais Seimo pastatą aprėpė apsaugos pareigūnai, kurių daugumą sudaro moterys.

Dėl to opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) atstovai aršiai kritikavo savo oponentus.  Monika Wielichowska apkaltino „PiS“ ir asmeniškai J. Kačinskį „neturint kiaušių“.

Sukritikavo jį ir kita opozicijos deputatė Kamila Gasiuk-Pihowicz, palyginusi įvykius Lenkijos Seime su Baltarusijos ir Rusijos parlamentais.

Pilietinės platformos atstovas Grzegorzas Schetyna ketvirtadienį pavadino šią teismų sistemos reformą „grėsmingu perversmu“.

Kai opozicijos atstovė Kinga Gajewska bandė nufilmuoti J. Kačinskį su savo išmaniuoju telefonu, jo bendramintis Dominik Tarczyński ištraukė šį telefoną iš jos rankų.

„PiS“ atstovai skandavo „Wolne sądy“ („Laisvi teismai“), o opozicija – „Precz ot kobiet“ („Šalin rankas nuo moterų“) ir „Precz z kaczorem“ („Lauk su antimi“, nes „kaczor“ (lietuviškai – antis) yra Jaroslavo Kačinskio pravardė ).

Trys buvę Lenkijos prezidentai Lech Wałęsa, Aleksander Kwaśniewski ir Bronisław Komorowski parašė bendrą laišką kuriuo paragino sustabdyti šią reformą. Anot jų tai yra “tiesus kelias į autoritarizmą“.

Reaguodamas į situaciją Lenkijoje Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad prieš ją gali būti pradėta procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, suteikianti galimybę taikyti sankcijas už „sunkius ir nuolatinius“ ES pagrindinių principų pažeidimus. Lenkijai teoriškai galėtų būti atimta teisė balsuoti ES Taryboje, bet tokiam precedento neturinčiam žingsniui turėtų pritarti visos Bendrijos narės, kas yra praktiškai neįmanoma (pavyzdžiui Vengrijos ministras pirmininkas  Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jo vyriausybė niekada nepalaikytų sankcijų Lenkijai).

Tačiau nepaisant nieko Lenkijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį patvirtino šį įstatymo projektą ir paleido prieštaringai vertinamą teismų reformą, nepaisydami neramumų gatvėse, opozicijos protestų, buvusių prezidentų raginimų bei ES grasinimų precedentų neturinčiomis sankcijomis. Kontroliuojamas „PiS“ partijos Seimas 235 balsais „už“, 192 „prieš“ ir 23 parlamentarams susilaikius, pritarė šiam įstatymui.

Paskui kaip buvo laukiama ir Lenkijos Senatas šeštadienį paryčiais patvirtino šį prieštaringai vertinamą teisės aktą. Jis buvo priimtas 55 balsais, prieš balsavo 23, du senatoriai susilaikė. Reikia atkreipti dėmesį į tai kad pastaruoju metu praktiškai visi svarbūs sprendimai priimami Lenkijoje nakties metu. Šį žingsnį nušvilpė protestuotojai, susirinkę prie Senato pastato.

Kad PiS pasiūlytos pataisos įsigaliotų dabar tetrūksta prezidento Andrzejaus Dudos parašo. Valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs su valdančiaisiais ir iki šiol palaikydavo jų politiką.

Po šių sprendimų protestai prieš valdančiųjų veiksmus kilo visoje šalyje. Tačiau dar prieš planuotą balsavimą penktadienio vakarą didelės minios susirinko protestuoti prie Aukščiausiojo Teismo pastato Varšuvoje ir keliuose kituose miestuose. Apie 200 protestuotojų taip pat susirinko prie A.Dudos pajūrio vasarnamio Juratos kurorte Helo nerijoje. Demonstrantai reikalavo, kad prezidentas vetuotų siūlomas pataisas.

Prezidentas teisės aktą gali pasirašyti per 21 dieną. Manoma, kad jis apsispręs tik po pirmadienį planuojamo susitikimo su AT pirmininke Malgorzata Gersdorf. Prezidento parašo taip pat laukia du kiti teisės aktai dėl KRS ir bendrųjų teismų reformos. Daugelis ekspertų prognozuoja, kad jis pasirašys teismų reformos pataisas.

ES lyderiai sako ši reforma kelia pavojų teismų nepriklausomybei ir teisinės valstybės principams Lenkijoje. Penktadienį susirūpinimą taip pat išsakė JAV Valstybės departamentas, kuris visas susijusias šalis „užtikrinti, kad jokios teismų reformos nepažeistų Lenkijos konstitucijos arba tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir atitiktų teismų nepriklausomybės bei valdžių atskyrimo principus“, taip kvietė plėtoti dialogą. Tačiau ministrė pirmininkė Beata Szydlo sako, kad naujasis įstatymas yra valstybės vidaus reikalas ir kad vyriausybė nepaklus jokiam užsienio spaudimui.

A.Duda iki šiol nesutiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, buvusio Lenkijos premjero, kvietimu surengti derybas šiuo klausimu. D.Tuskas sakė Lenkijos televizijai TVN24 esantis pasiruošęs deryboms ir pridūrė, kad „šiek tiek nusivylė“, jog susitikimas nebuvo surengtas.

„Lenkijos prezidentas turėtų būti susirūpinęs dėl padėties – ji, galima sakyti, yra rimta“, – pabrėžė ES lyderis. Pasak D.Tusko, Lenkijos vyriausybės suplanuoti teismų sistemos pokyčiai suteiktų jai galimybę apriboti visuomenės laisves, jeigu to panorėtų. Jis pabrėžė, kad tokia padėtis prieštarauja ES principams ir kenkia Lenkijos tarptautiniam įvaizdžiui.

Kaip ten bebūtų bet susidorojusi su kariuomene “PiS“ ėmėsi teismų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s