Lietuva ir Lenkija: Aušros Vartai – dar viena nesusitarymų priežastis

Lenkijos valstybės šimtmečiui skirtuose naujuose lenkiškuose pasuose gali atsirasti ir vieno iš Vilniaus simbolių – Aušros vartų – atvaizdas. Dėl to į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Lenkijos ambasados atstovas, tačiau reakcijos iš Varšuvos į išdėstytas pastabas mūsų diplomatai kol kas nesulaukė.

Apsispręsti, kaip atrodys naujo tipo Lenkijos piliečio pasai, gyventojams pasiūlė šalies Vidaus reikalų ir administravimo ministerija. Pristatydamas šią iniciatyvą ministras Mariuszas Blaszczakas pasakė, kad taip norima pagerbti tuos, kurie liejo kraują už Lenkijos laisvę.

Balsavimui internetu iš viso pateikta 13 grafinių motyvų, iš kurių bus atrinkti tik šeši. Tarp jų – ne tik Lenkijos istorinės asmenybės, tarkime, pirmasis prezidentas Gabrielius Narutowiczius, valstybės simboliai, pavyzdžiui, Legiono erelis, bet ir Vilniaus Aušros vartai. Lietuvos sostinės simbolis aprašomas kaip ypatinga lenkams vieta. Primenama, jog čia buvo pakabinta tarpukariu Vilniaus kraštą užėmusio ir nuo Lietuvos atplėšusio Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio padėkos lentelė, kurioje iškalti tokie žodžiai: „Dėkoju tau, Motina, už Vilnių.“ Taip pat nurodoma, kad Aušros vartai J. Pilsudskio ir kitų nepriklausomybės veikėjų pastangomis tapo lenkiškumo simboliu Vilnijos krašte. Internetiniame balsavime Aušros vartų atvaizdas kol kas užima antrąją vietą, tad, regis, gali realiai patekti į Lenkijos piliečio pasą.

Skelbiama, kad jau išrinkti grafiniai motyvai trylikai naujo tipo Lenkijos paso puslapių. Tarp jų atsidūrė ir Lvove, Ukrainoje, esančios Ereliukų kapinės, kuriose palaidoti lenkų pusėje prieš ukrainiečius kovoję Lvovo gyventojai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano kad Aušros vartų atvaizdai neturėtų būti naudojami naujuose Lenkijos pasuose. Jis pasiuntė Varšuvai įspėjimą pasakęs, kad tokį Lenkijos žingsnį Lietuva įvertina kaip nedraugišką ir nederantį su kaimyniškais santykiais. Todėl kai apie tokią iniciatyvą pranešė Lenkijos žiniasklaida, į mūsų URM buvo iškviestas Vilniuje reziduojantis kaimynės šalies laikinasis reikalų patikėtinis (ambasada kol kas dirba be ambasadoriaus).

„Paaiškinome situaciją ir įspėjome, kad taip neturėtų būti. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau, nes matome, jog Lenkijos spauda ir daugiau apie tai rašo. Tai susiję ne vien su Vilniumi, bet ir su Ukraina. Kiek žinome, ukrainiečių pozicija taip pat panaši. Toliau stebime situaciją, apie savo požiūrį ir vertinimus jau informavome lenkus“, – pažymėjo jis. L. Linkevičius tikisi, kad URM išsakytus nuogąstavimus Lenkijos diplomatas perdavė Varšuvai. Tačiau kol kas jokio atsako iš kaimynės nesulaukta.

Ministras pabrėžė, jog norint pagerbti valstybę, dokumentuose ar kur kitur reikia vaizduoti savo šalies simbolius.

„Nenormalu, kai tai daroma naudojant kitos valstybės vaizdus, juo labiau žinant kad mūsų istorijoje būta įvairių puslapių. Kalbant apie Vilnių, šio krašto likimą, tai dar jautriau. Todėl tiesiog privalu atsižvelgti į šias aplinkybes“, – dėstė L. Linkevičius. Jis pridūrė turintis vilties, kad Aušros vartų atvaizdo lenkiškuose pasuose nebus.

Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui pasiūlymas balsuoti dėl Aušros vartų vaizdavimo Lenkijos pasuose pasirodė „gana keistas ir neįprastas“. Apie panašius dalykus ar tokią praktiką anksčiau jam neteko girdėti, bet pačiame pasiūlyme jis problemos nemato.

„Bet siūlyti galima, nieko bloga čia nematau. Pasiūlymas, ir tiek“, – teigė jis.

Kartu G. Kirkilas pabrėžė, kad Aušros vartai – labai svarbus paminklas ne tik lietuviams, bet ir lenkams. Nors kai kurie lenkų apžvalgininkai tokį Lenkijos sumanymą įvertino kaip provokaciją, Seimo vicepirmininkas taip nemano. Esą gretimos šalies politikoje yra visokių žmonių, kai kurie jų atvyksta čia tik tam, kad susitiktų su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovais, ir net neinformuoja mūsų valdžios, atvažiuoja kaip turistai.

„Kokių jie ten idėjų turi, galiu tik spėlioti. Viena tokių fantastinių gal ir iškilo“, – svarstė socialdemokratas.

Jeigu bus surengta Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, G. Kirkilas sako, kad klausimą dėl susiklosčiusios situacijos galima būtų iškelti bent jau per neformalius pokalbius su kolegomis iš Varšuvos.

Istorija su Aušros vartais, pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio, atrodo lyg bandymas pasisavinti kitos valstybės labai jautrų dvasingumo, religijos, tikėjimo simbolį.

„Tarsi kartu kuriama iliuzija, kad Lenkijos pase yra Lenkijai priklausantis dalykas. Nacionalinės valstybės pasas simbolizuoja tos valstybės teritoriją, istoriją, ką tik nori“, – teigė jis.

Ažubalio nuomone, pasiūlymas Lenkijos piliečio pase vaizduoti užsienio valstybėse esančius objektus taip pat rodo, kad dalis šios šalies politinio elito yra įklimpusi į prieškarinius Lenkijos istorijos vaizdinius ir niekaip nenori iš tos klampynės išlipti. Anot jo, mūsų dvišalių santykių pobūdį labai gerai nusako vienos V. Landsbergio knygos pavadinimas – „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“.

„Neseniai matėme bandymus Lenkijos Seime sulyginti nacionalsocializmo ir komunizmo ideologijas su tariamu lietuviškuoju nacionalizmu. Lenkų korta, pagaliau neseni Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykovskio pareiškimai, kad Lenkija su Ukraina nekartos klaidų, kurias padarė su Lietuva ir Vokietija, kol nebus išspręsti kažin kokie istoriniai klausimai. Dar ta nuolatinė parama kremliniam Valdemaro Tomaševskio sambūriui – visa tai rodo, jog aukščiau pakilti neįstengiama“, – vardijo problemas A. Ažubalis. Gal ponas parlamentaras nežino tai mes jį informuojame, kad „kažin kokie istoriniai klausimai“ – yra Voluinės tragedija, kurios metu ukrainiečių nacionalistai nužudė apie 100 tūkst. etninių lenkų, kuri tarp kitko pripažinta genocidu; bei Ukrainiečių Sukilėlių Armijos (UPA), aktyviai bendradarbiavusios su naciais Antrojo Pasaulinio karo metu, tame tarpe atliekant Holokausto bei skirtingų tautų genocido aktus, istorinio vaidmens vizija.

Kartu jis priminė ir nuolatinius kaimynės pareiškimus apie gretimose šalyse, taip pat Lietuvoje, skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą. Kad Lenkija atsikratytų tokio matymo, jai, A. Ažubalio teigimu, tikriausiai reikia tokios asmenybės, kokia buvo a. a. prezidentas Lechas Kaczynskis. Jis, kaip priminė A. Ažubalis, 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime pasakė, jog Lenkijos dalyvavimas 1938 metų Čekoslovakijos aneksijoje buvo ne tik klaida, bet ir nuodėmė.

„Vis dėlto reikia, kad žmonės gebėtų peržengti tuos stereotipus ir vaizdinius, kurie gal buvo įkalti dar prieškario istorijos vadovėliuose ar seniau. Tada galima pradėti iš naujo konstruoti santykius su kaimynais“, – įsitikinęs jis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s