Prie prezidentūros badauja jau aštuoni žmonės, tačiau valdžiai ir “visuomeninei“ LRT į tai nusispjauti

Rugpjūčio 21-ąją prie prezidentūros prasidėjo bado akcija – protestuojama prieš mafija virtusią Lietuvos „teisėsaugą“ ir „teismus“. Prie prezidentūros vyksta bado akcija, kurioje dalyvauja jau aštuoni žmonės. Jie reikalauja teisingumo, tačiau nei Daliai Grybauskaitei, nei taip vadinamai “visuomenine“ LRT tai neįdomu – LRT nė pusės žodžio neužsiminė apie bado akciją prie prezidentūros. Lietuvos valdžia vietoj to, kad išklausyti žmones, kelis kartus atsiųsdavo policininkus, kurie ieškojo mažiausio preteksto išvaikyti protesto dalyvius.

Akcijos organizatorė Cholastika Katavičienė džiaugėsi, kad kol kas žmonių susidomėjimas ši bado akcija didelis, tačiau stebėjosi, kad jokio noro išklausyti žmonių neparodė Dalia Grybauskaitė.

“Einasi puikiai, nesitikėjau, kad mus palaikys tiek žmonių, – sakė Ch.Katavičienė, – naktį palapinėse miegojo dešimt badaujančių žmonių. Dar apie šimtas žmonių užsirašė į knygą, kuria palaiko mūsų reikalavimus. Visi jie nukentėjo nuo taip vadinamos “teisėsaugos“. Tačiau iš žiniasklaidos jokio susidomėjimo nesulaukėme. Vakar kažkas man paskambino, pasakė, kad atvažiuos filmuoti, tačiau taip ir neatvažiavo. Vakar jau sudarėme komitetą, kurie rinks bylas iš nukentėjusiųjų žmonių. Šiandien tas komitetas renkasi ir mes pateiksime reikalavimus prezidentei, nors kol kas iš jos nesulaukėme jokios reakcijos.

Rugpjūčio 21 d. prie prezidentūros prasidėjo bado akcija, kuria siekiama priversti prezidentę Dalią Grybauskaitę tinkamai eiti savo pareigas ir kontroliuoti mafija virtusią prokuratūros ir teismų sistemą.

„Mūsų pagrindiniai reikalavimai yra trys – pirmiausiai norime tokio paprasto dalyko, kaip teisingumo Lietuvoje, tai teisėjų ir prokurorų asmeninės atsakomybės įtvirtinimas, taip pat reikalaujame galimybės būti išklausytiems apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, kaip tai garantuoja Konstitucija (Seimas neseniai leido apeliaciniame teisme bylas nagrinėti „rašytine tvarka“ – aut. Pastaba), – pasakė vienas akcijos rengėjų Donatas Šulcas, – negirdėjau dar nė vieno atvejo, kad nuo nusikalstamo teisėjų ar prokurorų veiksmo bent vienas jų būtų nukentėjęs. Kol kas taikoma tokia praktika, kad pilietis įgyja teisę prašyti žalos atlyginimo, jeigu yra kitas teismo sprendimas, kuris pripažino, kad žmogus nukentėjo. Tačiau dažniausiai tokių bylų atnaujinimas yra neįmanomas dalykas. Prezidentė skiria teisėjus, todėl pirmiausiai reikia pareikalauti jos atsakomybės. Jeigu paskyrei teisėju – turi kontroliuoti jų veiksmus, ji turi reikalauti, kad teisėjai vykdytų įstatymus, arba jeigu ne, tegul tada prezidentė prisiima atsakomybę“.

D.Šulcas galvoja, kad bado akcijomis dar galima sugėdinti banditais jau virtusius teisėjus ir priversti juos vykdyti savo pareigas.

„Prieš keliolika metų organizavau bado akciją dėl tokių Džiuvių šeimos, kurią antstoliai išmetė iš namų dėl tariamų skolų, – pasakojo D.Šulcas, – Džiuvės gyveno kieme, tai aš jiems ir sakiau – ką jūs čia kieme gyvenate, imkitės tas palapines ir važiuojame prie Seimo, abu susodinau į mašiną ir nuvežiau į Vilnių. Dabar jie vėl gyvena savo namuose. Todėl yra vilties, jeigu kreipsis kiekvienas nukentėjęs žmogus. Mūsų labai daug, tik svarbu, kad daug žmonių mus palaikytų. Kuo daugiau pareiškimų ir ieškinių teismams, tuo geriau. Jeigu Džiuvės badavo keturis su puse mėnesio, kol savo pasiekė, tai mes pasiruošę tą patį pakartoti. Nesiekiame rekordo, tačiau jį galime pasiekti“.

Pasak vieno organizatoriaus Giedriaus Grabausko, pirmadienį ryte bado akciją pradėjo penki žmonės. „Visi jie nukentėję, – pasakojo Donatas Šulcas, – iš vieno žemė atimta, tai turtas dėl neteisėtų teismų sprendimų“.

Supažindiname dar su keliais bado akcijos dalyviais:

Vienas akcijos dalyvių – panevėžietis Zenonas Laureckas, kurio sūnų abiturientą Deivydą Laurecką dar 1997 m. gegužę viduryje dienos, matant visai moksleivių klasei, nudūrė toks pilietis Darius Lungys, kuris pasirodė esantis aukšto pareigūno – Teisės instituto direktoriaus Antano Dapšio sūnėnas. Todėl „teisėtvarka“ jau 15 metų neranda žudiko, nors nužudymą matė keliolika liudininkų.

 Pats A. Dapšys dar prieš 20 metų buvo geras tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio draugas, pastarojo deleguotas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Matyt, ši aplinkybė ir lėmė tai, kad prokuratūra niekaip nesurado žudiko, nors jau buvo apkaltinusi šiuo nužudymu bent dešimt žmonių. Galiausiai jie nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes suėjo senatis.

„Jie 15 metų klastojo įrodymus, tačiau nieko neištyrė, nepavyko manęs apgauti dėl klaidingos nužudymo versijos, todėl jiems nieko daugiau neliko, kaip tik nutraukti bylą dėl senaties“, – sakė Zenonas Laureckas.

Panevėžio prokuratūra pažadėjo Z.Laureckui, kad jeigu jis toliau vykdys savo tyrimą, prokurorai jį patį pasodins.

„Mums skambino daug žmonių iš rajono, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, kai kurie negalėjo atvažiuoti, nes skurdas toks, kad žmones net neturi pinigų autobuso bilietui, – sakė viena akcijos organizatorių Oksana Prockailo, – daug kas abejoja, ar akcija galės ilgai tęstis, mes  neturime nei biotualeto, nei normalių palapinių. Be biotualeto visus mus iš čia išvaikys, o biotualetui nuomotis neturime pinigų. Paskelbta akcijos rėmėjų sąskaita, tačiau bijoma pervedinėti pinigus į tą sąskaitą. Nesvarbu, kad tualetų yra netoli, šalia esančiuose Universiteto rūmuose.

Prie bado akcijos prisijungė ir Trakų gyventojo Česlovo Kuncevičiaus, „prisipažinusio“ apie nužudymą per kanalizacijos vamzdį, motina Kuncevičienė. Trakų gyventojas Česlovas Kuncevičius buvo nuteistas 12 metų kalėjimo už tai, kad neva nušovė savo pusseserės vyrą Rimantą Statkų. Vienintelis jo kaltės įrodymas – prokuratūros sufabrikuotas įtariamojo prisipažinimas, išgautas per „kanalizacijos vamzdį“. Prokuratūra ir teismas rimtai vertino prokuroro Kozliako sukurtą legendą, kad Č.Kuncevičius, būdamas kalėjimo ligoninėje, per kanalizacijos vamzdį papasakojo nepažįstamam kaliniui, kaip jis neva nušovė Statkų. Teisme paaiškėjo, kad tas “slaptas liudininkas“ kalėjime duoda parodymus prieš bet ką už cigarečių bloką, ir dažnai yra naudojamas “teisėsaugos“ kad apkaltinti nekaltus žmonės. “Slaptas liudininkas“ iš pradžių pasakojo, kad Č.Kuncevičius jam apie nužudymą prisipažino kalėjimo kieme, vėliau, įrodžius, kad tai neįmanoma, pakeitė parodymus – neva “prisipažino per kanalizacijos vamzdį“. Visai teismų sistemai tokie “slapto liudininko“ parodymai nesukėlė juoko ar bent jau pykčio, ir Č.Kuncevičius buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė.

Todėl nekeista, kad prie bado akcijos jungiasi ir Č.Kuncevičiaus motina. Sūnus jau daugiau nei šešeri metai laikomas kalėjime, net formaliai žiūrint, galėtų būti paleistas kaip atlikęs pusę bausmės. Tačiau prokuratūra su tuo nesutinka ir toliau slepia savo nusikalstamą veiklą.

„Jie supranta, kad mano sūnui turės mokėti kompensaciją už kalėjime praleistus metus, todėl ir galvoja, kaip jį nužudyti, – įsitikinusi motina, – kalėjime net buvo daromas eksperimentas, ar galima girdėti, ką sako kitame klozeto vamzdžio gale esantis žmogus. Prižiūrėtojai patvirtino, kad girdėjo aidą, tačiau nieko nesuprato, kas yra sakoma. O už ką sūnus buvo nuteistas? Ten yra mano brolių žentas, kuris labai nesugyveno su savo žmona, mano Česlovo sūnaus pussesere. Jis labai nesugyveno su žmona, ir jį nužudė. O kaip nužudė? Tėvas (Rimantas Statkus – aut. pastaba) gyveno su sūnumi, kuris buvo labai linkęs nusikalsti. Kai pasigirdo šūvis, tėvas buvo virtuvėje, o sūnus kambaryje. Sūnus vėliau sakė, kad negirdėjo šūvio, nors buvo kambaryje, o visas kaimas tą šūvį girdėjo. O prieš tai jie pasirūpino, kad į tą sodybą atvažiuotų mano sūnus Česlovas ir kad jam būtų galima visą kaltę suversti. Kiek jau bandė per teismus atnaujinti šią bylą, teismai, net Aukščiausias teismas, viską atmetė. O kai Česlovas sėdėjo Lukiškėse du metus, jam nė karto neleido susitikti su žmona, nei buvo galima su juo susitikti. Mes net nežinojome, ar jis gyvas, ar ne. Beveik du metus jį kankino, kaip norėjo, kad tik prisipažintų. Vežė net į Uteną, žiemą su vasariniais batais. Sūnus papasakojo, kad prokurorai jį vertė pasikarti : „prisipažink, arba karkis, tu mums jau nusibodai“.

Dar iki teismo sūnus buvo laisvėje, nuėjome į bažnyčią išpažinties, ir sūnus man pasakė, kad kunigas jam liepė prisipažinti, nužudė žmogų ar ne. Sūnus atsakė, kad jis ne žudikas, ir tada kunigas patarė neprisiimti svetimos kaltės.

„Jie sūnų kankino, jis būtų prisipažinęs, tačiau prisiminė kunigui duotą įžadą, ir laikėsi jam duoto žodžio“.

Motina perdavė ir advokatų surašytus proceso pažeidimus Č.Kuncevičiaus byloje.

Reikia pasakyti kad ši byla sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Apie minėtus įvykius yra daug rašoma žiniasklaidoje, pvz. 2016-01-19 televizijos TV3 laidoje „Prieš srovę“, kurioje kalbama apie kaltinimą palaikiusio prokuroro N.Kozliako procesinių veiksmų (eksperimento) netinkamą atlikimą ir galimai nepagrįstą Č.Kuncevičiaus apkaltinimą nužudymu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s