Situacija VSAT: tarnyba tik vaidina sauganti valstybės sieną

Rugsėjo pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prie vidaus reikalų ministerijos (VRM) išleido plėtotės programą iki 2025 metų. Siūlome Jums šios programos santrauką ir jos analizę.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įsteigti 37 pasienio kontrolės punktai (toliau – PKP) – 20 kelių (10 iš jų tarptautinių ir 10 skirtų vietiniam eismui), 5 geležinkelių, 4 upių, 4 jūrų ir 4 oro uosto. Tarptautinis Rambyno kelių PKP buvo įsteigtas 2013 m., tačiau iki šiol veiklos nevykdo, nes nėra įrengta būtina infrastruktūra, šio PKP statybą numatyta užbaigti iki 2020 metų. PKP nuolat didėja per valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių srautai. Tačiau nepakankamas PKP pralaidumas, nevienodai išvystyta sausumos PKP infrastruktūra (eismo juostų skaičius, pralaidumo sąlygos) tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių neleidžia valstybės sienos perėjimo punktams veikti sinchroniškai ir sklandžiai. Ypatingai sudėtinga situacija yra Medininkų bei Šumsko PKP.

Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763,05 km, iš kurių ES išorės siena sudaro 1070,66 km, iš jų – 951,02 km sausumos (įskaitant pasienio vandenis) siena (su Rusijos Federacija – 272,2 km; Baltarusijos Respublika – 678,82 km), 119,64 jūros siena. Kelerius metus vyksta valstybės sienos su Rusijos Federacija demarkavimo darbai vietovėje, todėl demarkavus šią valstybės sienos atkarpą, valstybės sienos ilgis gali kisti. VSAT, pasinaudodama ES ir dalimi valstybės biudžeto lėšų, palaipsniui įgyvendino (įgyvendina) projektus, susijusius su sienos stebėjimo galimybių stiprinimu: padaliniai aprūpinti sienos stebėjimui skirtomis techninėmis priemonėmis (mobiliomis, stacionariomis), įrengta reikalinga reagavimui ir tarnybos vykdymui skirta infrastruktūra, stiprinami pareigūnų gebėjimai vykdyti sienos stebėjimą.

Atskiruose valstybės sienos ruožuose prie ES išorės sienos įdiegtos stebėjimo sistemos, jomis stebima apie 33 procentai išorės sienos (iš jų tik 24 proc. sausumos sienos) ilgio. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas, keičiami tarnybos organizavimo būdai, nuolatinį patruliavimą prie valstybės sienos keičiant reagavimu į pažeidimus ir pažeidimų užkardymu. Valstybės sienos ruožuose, kur įdiegtos stacionarios sienos stebėjimo sistemos, mažėja valstybės sienos pažeidimų skaičius, iš esmės nelieka valstybės sienos pažeidimų latentiškumo, matomi realūs per valstybės sieną vykstantys procesai.

Sienos stebėjimo sistemos aptarnavimo išlaidos yra reikšmingos ir siekia iki 10 proc. visos jos kainos. Maždaug po 5-10 eksploatavimo metų atskiri stebėjimo sistemos elementai išnaudoja visus savo resursus, todėl svarbu laiku jas modernizuoti. Neskyrus reikiamo finansavimo įdiegtoms stebėjimo sistemoms modernizuoti, jų funkcinės galimybės saugant valstybės sieną mažėja, sistemos veikia nepilnu pajėgumu. Išaiškintų valstybės sienos pažeidimų dalis pastaraisiais metais didėja, fiksuojamas mažėjantis valstybės sienos pažeidimų atvejų skaičius.

VSAT tarnauja 152 kinologai ir 157 tarnybiniai šunys. Per pastaruosius kelis metus kinologų ir tarnybinių šunų skaičius didėjo ir tik pastaruosius dvejus metus jis išlieka panašus t. y. apie 150. Kinologijos naudojimas sienos stebėjimui pasiteisina ir yra efektyvus, tačiau tarnybiniai šunys sensta ir būna nurašomi, todėl išlieka nuolatinis poreikis įsigyti naujų tarnybinių šunų, taip pat jiems reikalingų priemonių.

Įdiegta teritorinės jūros ir Kuršių marių techninio stebėjimo priemonių sistema (TSPS), kuri skirta Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai, priekrantei ir pasienio vidaus vandenims stebėti, tačiau šiuo metu sistema veikia tik 67 proc. pajėgumu. VSAT disponuoja 3 patruliniais laivais (2- jūriniai, 1 – vidaus vandenų), 2 laivais ant oro pagalvės, 3 patruliniais (1 – jūrinis, 2 – vidaus vandenų) ir 5 greitaeigiais kateriais bei 1 pagalbiniu kateriu (teršimo incidentų likvidavimui). Patruliniai kateriai eksploatuojami beveik 10 m., jų techninė būklė patenkinama, tačiau laivas skirtas Kuršių marioms senesnis nei 35 m (eksploatacinis laikotarpis viršijamas 1,5 karto), abu laivai ant oro pagalvės baigia eksploatacinį laikotarpį. Kai kurios turimos plaukiojimo priemonės patruliuoti prie valstybės sienos upėse ir didesniuose ežeruose yra susidėvėjusios, neekonomiškos bei reikalaujančios didelių finansinių sąnaudų jų priežiūrai, dėl vandens telkinių pobūdžio skirtingais metų laikais, dėl kintančio vandens lygio ir pasitaikančių kliūčių vandenyje, gylio kai kurios netinkamos naudoti tuose vandens telkiniuose.

Turimi nešiojamieji termovizoriai, naktinio matymo prietaisai labai intensyviai eksploatuojami, todėl greitai genda. Dalis nešiojamų termovizorių technologiškai pasenę. Jaučiamas trūkumas saugumo priemonių (pvz. elektrošokų, liemenių ir pan.), nepakanka priverstinio stabdymo priemonių.

Prie valstybės sienos vis dažniau fiksuojami neteisėtai skraidančių bepiločių orlaivių atvejai. 2016 metais pasienio ruože užfiksuoti 37 tokie atvejai (iš jų 6 – prie valstybės sienos su Rusijos Federacija), tačiau tikėtina, kad dalis bepiločių orlaivių skrydžių prie valstybės sienos dėl objektyvių priežasčių (blogas matomumas, pasienio sargybų išsidėstymas ir pan.) nebuvo užfiksuoti. Karinės oro pajėgos turimomis techninėmis priemonėmis taip pat užfiksuoja ne visus žemai skraidančius objektus (nevaldomoje oro erdvėje). Pasitaiko atvejų, kuomet bepiločiai orlaiviai galimai pažeidžia valstybės sieną, be to jie gali būti pasitelkiami nusikalstamai veiklai vykdyti. VSAT neturi įrangos bepiločių orlaivių perėmimui juos aptikus. Valstybės institucijoms planuojant įsigyti bepiločius orlaivius savo funkcijoms vykdyti (ar juos jau naudojant), jų naudojimas pasienio zonoje yra apsunkintas dėl galiojančių teisinių apribojimų.

Atskiruose valstybės sienos ruožuose įrengti valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai: pasienio patrulio takas, kontrolinė pėdsakų juosta, apsauginiai grioviai, stebėjimo bokštai, apsauginės tvoros, pastatyti atraminiai punktai. Dalis jų yra nusidėvėję, reikalinga renovacija. Nuo 2008-tų metų VSAT neskiriami asignavimai valstybės sienos priežiūros darbams atlikti (!), todėl valstybės sienos priežiūros darbai vykdomi tik VSAT padalinių jėgomis. O kokios tos pajėgos?… Esamos IT sistemos, tinklai ir kompiuterinės darbo vietos eksploatuojamos daugiau kaip 6 metai, dalis jų technologiškai pasenusios, trūksta mobilių kompiuterinių darbo vietų. Apsauginė tvora, kuri yra papildoma fizinės apsaugos priemonė neteisėtiems valstybės sienos pažeidimams, įrengta tik atskiruose valstybės sienos ruožuose.

VSAT disponuoja 5 sraigtasparniais ir vienu lėktuvu. Dėl kvalifikuoto aviacijos personalo trūkumo, sraigtasparnių tipų gausos, bendros strategijos valstybės aviacijos panaudojimui nebuvimo, sudėtingos tarpinstitucinės sąveikos, ribojančios VSAT orlaivių pasitelkimą valstybės institucijų poreikiams užtikrinti bei nepakankamo finansavimo VSAT orlaiviai eksploatuojami neefektyviai, jie neišnaudoja skraidymo resursų. Daugelyje pasienio užkardų yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelės (kai kurios su degalų užpylimo sistemomis), tačiau trūksta aviacijai reikalingos infrastruktūros, skirtos operatyviam reagavimui vakarinėje Lietuvos dalyje. Orlaivius valdyti ir atlikti techninę priežiūrą gali tik licencijuoti pareigūnai, tarnautojai ir darbuotojai. Kiekvienam tipui reikalingos atskiros licencijos ir skraidymui ir techninei priežiūrai. Specialistų parengimas yra sudėtingas ir brangus procesas, skirtingiems orlaivių tipams specialistų parengimas vyksta atskirai ir labai ilgą laiką. Dėl nekonkurencingų atlyginimų sudėtinga pritraukti aviacijos specialistus į darbą VSAT.

Diegiamos sienos stebėjimo sistemos, atliekami kiti sienos kontrolę stiprinantys veiksmai daro įtaką kriminogeninei situacijai prie valstybės sienos. Grėsmių pokyčiai verčia ieškoti optimalių sprendimų organizuojant kriminalinę žvalgybą, nusikalstamų veikų tyrimą. Deja VSAT kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai vis dar nepakankamai aprūpinti moderniomis techninėmis priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas efektyviau rinkti/gauti kriminalinės žvalgybos duomenis. Esami VSAT kriminalinę žvalgybą vykdančių padalinių analitiniai pajėgumai nepakankami, VSAT struktūriniai padaliniai nėra aprūpinti moderniomis analitinėmis programomis. Atliekami kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos projektavimo darbai. Šiuo metu esamas tarnybos organizavimas reaguojant į padarytas nusikalstamas veikas neleidžia maksimaliai efektyviai ir racionaliai išnaudoti turimus tarnybos pajėgumus ir materialinius resursus – būtini pokyčiai šioje srityje.

Policijos komisariatų areštinių tinklo apkarpymas turėjo neigiamos įtakos pasienio tarnybos veiklai, ypač tuose rajonuose, kurie yra šalia išorės sienos – padidėjo išlaidos, skirtos tarnybos sulaikytų asmenų transportavimui į toliau nuo valstybės sienos esančias policijos įstaigas, kuriose veikia areštinės, padidėjo darbo sąnaudos, kadangi konvojavimas užtrunka ilgiau nei iki šiol bei reikalauja daugiau žmogiškųjų resursų. Susidarius tokiai situacijai VSAT priversta ieškoti sprendimų dėl laikino sulaikymo patalpų įrengimo užkardose. Kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų mokymų procesas nėra pakankamai efektyvus ir paremtas šiuolaikiniais mokymų būdais ir priemonėmis. Trūksta tikslinių mokymų programų, kurios leistų kelti pareigūnų kvalifikaciją ir suteiktų naujų žinių apie nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą.

Pagal „Nacionalinio saugumo pagrindų“, „Karo padėties“, „Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai“, „Valstybės sienos apsaugos tarnybos“, „Valstybės sienos ir jos apsaugos“, „Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos“ įstatymus VSAT karo padėties (karo) metu priskiriama Ginkluotosioms pajėgoms, kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. 2016 metais patvirtinta nauja Lietuvos karinė doktrina, jai įgyvendinti reikia peržiūrėti VSAT integravimo į Ginkluotąsias pajėgas sistemą ir užtikrinti VSAT nuolatinę parengtį jų sudėtyje ginti valstybę karo padėties metu, taip pat lanksčiai reaguoti į „hibridines grėsmes“, kurių metu reikalingas gerai veikiantis įvairių institucijų koordinavimas, krizių valdymo mechanizmas, paruošti ir atidirbti įvairių situacijų suvaldymo veiksmai ir procedūros. VSAT trūksta lėšų ginkluotei, šaudmenims, amunicijai ir kitoms ginkluotai gynybai būtinoms priemonėms. VSAT neturi medicinos, kibernetinių, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų (MNG) inžinerijos ir ugnies paramos pajėgumų. Pagal galiojančius įstatymus VSAT taikos meto sąlygomis neturi uždavinių ir funkcijų, susijusių su medicinos, kibernetinių, apsaugos nuo MNG, inžinerijos ir ugnies paramos veikla. Be to, nenumatytas įstatyminis ir tuo pačiu finansinis pagrindas kaupti karinės paskirties atsargas. Neturint karinės paskirties ginkluotės ir įrangos, VSAT neturi galimybės apmokyti savo pareigūnus ja naudotis. Pagal Civilinės saugos įstatymą VSAT priskiriama civilinės saugos sistemos pajėgoms, įstatymu taip pat yra nustatytos funkcijos VSAT šioje srityje. VSAT pareigūnai neaprūpinti civilinės saugos individualiomis ir kolektyvinėmis priemonėmis.

VSAT vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus vykdo tie patys pareigūnai, kurių pagrindinė funkcija – užtikrinti valstybės sienos apsaugą, todėl vykdant minėtus darbus pareigūnai atitraukiami nuo pagrindinės veiklos – sienos stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymui papildomos tikslinės lėšos neskiriamos nors kasmet tam panaudojama apie 10 proc. plaukiojimo priemonių išlaikymui skirtų biudžeto asignavimų.

Kasmet vykdomos žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos, kurių metu tikrinamas bendrų VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau-PAR), Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – KAPGV), Bendrojo pagalbos centro veiksmų suderinamumas. Nuo 2016 m. KAPGV narų komanda kartą per mėnesį atlieka mokomuosius nėrimo darbus nuo VSAT PAR patrulinių laivų. Iki 2016 metų įsigyta techninių priemonių, skirtų naftos produktų ir teršalų surinkimui: kateris „Lamor“, kombinuotas skimeris, hidraulinis blokas su pompa, apsaugos kostiumai naftos produktų surinkimui, boninės užtvaros su putų užpildymu, boninių užtvarų saugojimo – transportavimo konteineriai), tačiau trūksta boninių užtvarų perėjimui nuo kranto į vandenį, teršalų surinkimo tanko, greitai išsiskleidžiančių boninių užtvarų ir kitų priemonių.

Per paskutiniuosius penkerius metus (2012 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 1 d.) bendras dirbančio VSAT personalo skaičius sumažėjo 179 (nuo 4114 iki 3935), iš jų dirbančių pareigūnų skaičius sumažėjo 258 (nuo 3491 iki 3233). Didžiausią poveikį dirbančių pareigūnų skaičiaus pokyčiams turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcija. Nuo 2016 m. sausio 1 d. 187 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės buvo pakeistos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėmis, taip pat įtakos turėjo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, susiję su vykdomais darbo organizavimo, struktūros tobulinimo ir bendrųjų administracinių funkcijų centralizavimo pokyčiais.

2016 m. gegužės 1 d. įvykdytas pirmasis VSAT struktūrinių padalinių pertvarkymų etapas – reorganizuoti 5 VSAT struktūriniai padaliniai (įstaigos): sunaikinta VSAT Lazdijų rinktinė (jos teisės ir pareigos išdalytos Varėnos ir Pagėgių rinktinėms – tuomet buvo prarasta viena pasienio užkarda), VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė (prijungta prie Ignalinos rinktinės), VSAT Aviacijos rinktinė, Specialiųjų užduočių rinktinė ir Užsieniečių registracijos centras (prijungtos prie VSAT centrinio štabo). VSAT struktūrinių padalinių, turinčių juridinio asmens statusą, skaičius sumažėjo nuo 11 iki 6, buvo centralizuotos bendrosios funkcijos. Vykdant pirmąjį pertvarkymų etapą vadovų pareigybių sumažėjo 45,9 proc., civilių darbuotojų – 27, 14 proc., statutinių valstybės tarnautojų – 4,9 proc.

Apgailėtina situacija ir personalo paruošimo sferoje: emigracija ir bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas, susiję su besimokančiųjų šalyje pagal bendrojo ugdymo programas mažėjimo tendencijomis, bei situacijos darbo rinkoje lemia, kad pastaruoju metu pastebimas mažėjantis asmenų, besikreipiančių į VSAT rinktines dėl stojimo į Pasieniečių mokyklą, skaičius: 2014 m. – 526, 2015 m. – 418, 2016 m. – 360. Taip pat mažėja asmenų, atlikusių visas patikrinimo procedūras ir gavusių siuntimus stoti į Pasieniečių mokyklą, skaičius: 2014 m. – 215, 2015 m. – 185, 2016 m. – 174. Tokia pat sudėtinga situacija ir jau tarnaujančių VSAT pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo sferoje: dėl skiriamų finansų asignavimų stokos VSAT personalo kvalifikacijos tobulinimo apimtys išliko minimalaus būtinumo – į mokymus siunčiami daugiausiai tik tie, kieno pareigybės aprašyme tiesiai nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamus leidimus, pažymėjimus ir kt.

Valstybės kontrolė, 2016 metais atlikusi programos „Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose“ įgyvendinimo valstybinį auditą, konstatavo kad „valstybės sienai kontroliuoti skiriamas nepakankamas pareigūnų skaičius“. Šengeno vertinimo komitetas atkreipė dėmesį į VSAT personalo formavimo struktūrines problemas: dėl egzistuojančių skirtumų tarp pasieniečių ir kitų valstybės tarnautojų (taip pat ir kitų teisėsaugos institucijų) atlyginimų išėjimo iš tarnybos procentas tarp pasieniečių yra gana didelis.

Apibendrinant visą šia informaciją galima padaryti kelias nuviliančias išvadas:

technika ir sienos apsaugos infrastruktūra yra pasenusi arba prastos būklės, neatitinka ES reikalavimų, esama pasienio infrastruktūra rūpinasi tik VSAT užkardos išimtinai savo finansinių ir techninių galimybių dėka;

efektyviai sienos apsaugai personalo trūksta, o tas kuris yra vos atitinka tik pačius minimaliausius reikalavimus, patys pareigūnai stengiasi pereiti į tarnybą į policijos įstaigas kur darbo užmokestis yra didesnis negu VSAT, be to prognozuojama kad VSAT ir toliau mažins darbuotojų skaičių kad nors trupučiu padidinti turimų pareigūnų algas, kadangi papildomų lėšų valstybė tam vargų ar duos;

valstybės gynybai karo atveju tarnyba nepasiruošusi – ginkluotės, amunicijos atsargų ir kitų tam reikalingų priemonių nėra arba katastrofiškai trūksta ir kaip šią problemą spręsti finansų stokos sąlygomis yra neaišku;

kriminalinės žvalgybos sferoje irgi yra savo problemų, susijusių su silpna informacijos analize.

Štai ir gaunasi kad tai yra ne sienos apsauga o tik jos simuliavimas, visiška profanacija… O šis karys yra popierinis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s