Lenkija pavedė įstatymų leidėjams įvertinti galimų Vokietijos karo reparacijų dydį

Lenkijos valdančioji konservatyvi partija įkūrė parlamento komitetą, turintį nustatyti, kokio dydžio reparacijas, anot jų, Varšuvai yra skolinga Vokietija už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą, penktadienį pranešė naujosios grupės vadovas.

„Norime pradėti darbą Lenkijos parlamente, kurio tikslas – Lenkijai priklausančių Vokietijos reparacijų dydžio analizė“, – naujienų agentūrai PAP sakė komiteto pirmininkas Arkadiuszas Mularczykas. „Taip pat norime aiškumo dėl teisinių būdų ar variantų pateikti šias pretenzijas“, – pridūrė jis.

A.Mularczykas, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) narys, pažymėjo, kad nėra nustatyta, kada komitetas turi pateikti analizės rezultatus. Reparacijų klausimas jau daug metų laikomas išspręstu, bet liepą jį vėl iškėlė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.

Anksčiau šį mėnesį Lenkijos premjerė Beata Szydlo sakė, kad Varšuva „turi teisę“ reikalauti reparacijų. Tačiau Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas atsakė, kad šis klausimas jau buvo išspręstas, kai „Lenkija 1953 metų rugpjūtį priėmė teisiškai privalomą sprendimą … atsisakyti reikalauti tolesnių karo reparacijų“. Tuometės Varšuvos komunistinės vyriausybės 1953 metais pasirašytu susitarimu dėl reparacijų skelbiama, kad Lenkija atsisako kelti Vokietijai bet kokias pretenzijas dėl karo žalos atlyginimo.

Vis dėlto „PiS“ vyriausybė reiškia abejones, ar ši pokario sutartis yra galiojanti, nes ji, anot konservatorių, buvo sudaryta diktuojant Sovietų Sąjungai. Anksčiau šį mėnesį Vokietijos ir Lenkijos prezidentai susitarė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas „ramiomis diskusijomis“. Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai yra nurodę, kad potencialių reparacijų suma gali siekti 1 trln. JAV dolerių (apie 850 mlrd. eurų). Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta nacistinės Vokietijos. Per nacių okupacija 1939–1945 metais žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų 3 mln. žydų, o Varšuva buvo iš esmės nušluota nuo žemės paviršiaus. Kaip rodo praeitą mėnesį paskelbti apklausos rezultatai, 51 proc. lenkų nepritaria siūlymams reikalauti iš Vokietijos kokių nors reparacijų, bet 24 proc. tokiai galimybei pritaria. Įtakinga Lenkijos Katalikų Bažnyčia anksčiau šį mėnesį perspėjo, kad šalies dešiniojo sparno lyderių „prasti sprendimai“ gali „pakenkti“ ryšius su Vokietija.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s