Referendumai dėl „exit“: kita po Katalonijos – šiaurės Italija?

Europai nerimaujant dėl galimo Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos skaldančios įtampos, Italijoje šį savaitgalį vyksta du referendumai dėl didesnės atskirų regionų autonomijos. Spalio 22 dieną vienų turtingiausių Italijos regionų – Lombardijos ir Veneto – gyventojai sprendžia, ar jie pageidautų, kad šie turėtų didesnes galias. Savaitgalio referendumus inicijavo kraštutinės dešinės partija „Lega Nord“ („Šiaurės liga“), kuri dar visai neseniai agitavo už nepriklausomos Padanijos valstybės, sudarytos iš šiaurinių Italijos regionų, įkūrimą.

Sekmadienį Lombardijos ir Veneto gyventojų klausiama, ar šie sutiktų, kad jų atstovai derėtųsi su centrine vyriausybe Romoje dėl „tam tikrų autonomijos sąlygų“ ir didesnių įplaukų už sumokamus mokesčius. Nuotaikos Italijoje, priešingai nei Katalonijoje, kurioje reikalaudami referendumo dėl nepriklausomybės į gatvės ne kartą ėjo dešimtys tūkstančių gyventojų ir jiems ne visada pavykdavo išvengti susidūrimų su policija, daug ramesnės. Čia ant kortos pastatyta kur kas mažiau.

Referendumų rezultatai nebus įpareigojantys, tačiau šių regionų vyriausybės viliasi, kad didelis rinkėjų aktyvumas sustiprins jų pozicijas derantis su Roma.

„Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo stipresnę derybų poziciją aš turėsiu“, – teigė Lombardijos prezidentas Roberto Maroni, kurio partija „Lega Nord“ kadaise agitavo už Šiaurės Italijos atsiskyrimą nuo likusios šalies dalies. Dabar jis tą laikotarpį vadina „revoliucine faze“, kurios nepavyko įgyvendinti.

Referendumai Lombardijoje ir Venete, nepraėjus nė mėnesiui po Katalonijos referendumo, yra dar vienas ženklas, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių rusena separatistinės nuotaikos. 2014 metais balsavę škotai atmetė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, tačiau nenustoja diskutuoti šia tema, galvas taip pat kelia kai kurie Prancūzijos, Belgijos ir Rumunijos regionai. Nors sekmadienį įvykę balsavimai nesukėlė jokios rimtesnės reakcijos Romoje, politinės partijos siekia jais į savo pusę patraukti vietos gyventojus.

Naujasis „Lega Nord“ lyderis Matteo Salvini stengiasi partiją iš regioninės paversti nacionaline ir bijo prarasti jos tradicinę bazę – nepriklausomybės siekį. Italijos valdančioji Demokratų partija, kuri Lombardijoje yra opozicinė, viešai neskelbė jokios nuomonės dėl referendumo. Tačiau daugelis partijai priklausančių merų regione įsteigė komitetą, remiantį šią iniciatyvą. Tai politiškai apskaičiuotas žingsnis, nes prognozuojama, kad dauguma balsuoti atėjusių žmonių palaikys didesnės autonomijos siekį.

Lombardijos prezidento R. Maroni vyriausybė nurodė 23 sektorius, kuriuos norėtų kontroliuoti, tarp jų – saugumo ir imigracijos, švietimo, mokslinių tyrimų ir aplinkosaugos klausimai. Regiono administracija apskaičiavo, kad ji Romai sumoka 54 mlrd. eurų daugiau, nei gauna atgal. Šį skirtumą tikimasi sumažinti. Panašius skaičiavimus pateikė ir Veneto regiono administracija.

Lombardija, kurioje yra valstybės verslo sostinė Milanas, ir Venetas, kuriame gaminama viena svarbiausių Italijos eksporto prekių – „Prosecco“ vynas, sukuria atitinkamai apie 20 ir 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

„Globalizacijos laikotarpiu, kai Lombardijos industrija konkuruoja su Kinija ir Indija, ji privalo savo išteklius investuoti į regiono teritoriją“, – „The New York Times“ aiškino partijos „Lega Nord“ regiono sekretorius Paolo Grimoldi. Nors minėtų sektorių kontrolė suteiktų Lombardijai gana nemenką autonomiją ir resursų, R. Maroni pabrėžė, kad referendumu nesiekiama kenkti Italijos vienybei.

„Kaip ir katalonai, nusprendėme savo žmonėms suteikti balsą, – sakė jis. – Skirtumas tas, kad Italijos Konstitucija leidžia tai, ko prašome.“ Separatizmo atgimimas Katalonijos judėjimas sukėlė atgarsį Italijoje. Pavyzdžiui, suspendavus Katalonijos nepriklausomybės deklaraciją, už Veneto regiono nepriklausomybę agituojanti grupė „Plebiscito.eu“ išplatino pareiškimą, kuriame jo poveikį prilygino „Berlyno sienos griūčiai“. O už Pietų Tirolio (šiaurės rytų Italija) provincijos atsiskyrimą agituojantis judėjimas „Sud Tiroler Freiheit“ teikė visas įmanomas žinias apie spalio 1 dienos balsavimą.

„Italijoje stebimas separatistinės energijos atgimimas“, – pabrėžė laikraščio „Il Tempo“ žurnalistas Antonio Rapisarda. Nors Italija, pasak jo, buvo suvienyta prieš 156 metus, „jos tauta tebėra sudėtinga“. R. Maroni neslepia, kad jam įdomu, kas nutiks Katalonijoje, nes šis regionas, kaip ir Lombardija, yra „vienas Europos ekonomikos variklių“.

„Manau, Katalonija bus nefunkcionuojančios Europos atsinaujinimui naudingą ugnį įžiebusi kibirkštis“, – pareiškė jis.

Modelis, kuriam Lombardijos vadovas teikia pirmenybę, – Europos Sąjungos Alpių regiono strategija. Joje numatyta, kad 48 regionai septyniose valstybėse kai kuriais klausimais gali tiesiogiai derėtis su bloku. Tseit ES regionų politikos strategai patys užkišo šį bei kitus „sprogmenis“ į ES valstybių-narių pamatus.

„Tai nauja, labai įdomu ir peržengia nacionalinių valstybių sienas“, – pridūrė R. Maroni.

Kai kurių ekspertų nuomone, referendumai ne visada lemia tokius rezultatus, kokių tikimasi. Romos LUISS universiteto politologas Roberto D’Alimonte įspėjo, kad balsavimas Lombardijoje ir Venete gali pakenkti „Lega Nord“ ambicijoms tapti visoje šalyje svarbia partija.

„Juk tai nėra nacionalinė žinutė, skirta likusiai Italijai: mes norime daugiau pinigų šiaurinei daliai. Pietiečiai į tai gerai nesureaguos“, – pareiškė politologas.

Nemažai žmonių piktinasi organizuojamų referendumų kaina. Spėjama, kad jie atsieis daugiau kaip 55 mln. eurų. Be to, rengti balsavimų tarsi nėra būtina. Pagal Italijos Konstituciją, kiekvienas iš 20 regionų per dialogą su centrine vyriausybe gali siekti išplėsti savo galias. Ir tam nereikia gyventojų pritarimo. Šiaurinis Emilijos-Romanijos regionas, kurį valdo Demokratų partija, trečiadienį kaip tik ir pradėjo tokį procesą.

„Regionams iš esmės tereikia įrodyti, kad jų sąskaitos tvarkingos. Regioninio biudžeto deficitas galėtų būti kliūtis suteikti didesnes galias“, – paaiškino Romos LUISS universiteto teisės profesorius Gianas Candido De Martinas.

R. Maroni ir jo kolega Veneto regione Luca Zaia tikina, jog ligšiolinės pastangos derėtis su Roma buvo nesėkmingos, tad referendumas – vienintelis kelias. Tačiau, kaip pažymi Emilijos-Romanijos prezidentas Stefanno Bonaccini, „po balsavimo jiems vis tiek reikės vykti į Romą ir prašyti vyriausybės patvirtinti autonomijos įstatymą, o tai tėra sudėtingas procesas“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s