Aistros dėl Rūtos

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje ir ne tik verda aistros dėl rašytojos Rūtos Vanagaitės – knygos „Mūsiškiai“. Viskas prasidėjo prieš kelias dienas R. Vanagaitei paskelbus kad ji neva surinko kelis skandalingus faktus apie vieną iš „Miško brolių“ vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Jos teigimu jis buvo KGB agentas, o Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas esą net surinko duomenų apie žydų žudynes.

Knygos apie žydų genocidą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais autorė R. Vanagaitė artimiausiu metu ketina eiti pas Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją ir perduoti jai tam tikros informacijos apie A. Ramanauską-Vanagą, kurios esą „nėra viešumoje ir kurios gal net ir žydų istorikai nežino“.

„Kai dar rašiau knygą „Mūsiškiai“, peržiūrėjau A. Ramanausko-Vanago bylą. Ne visą 20 tomų, bet dalį jos, ir radau labai įdomių dalykų. Vienas iš jų – 1940 metais, atėjus rusams į Lietuvą, per pirmą sovietinę okupaciją, A. Ramanauskas-Vanagas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NKVD. Jis tapo NKVD agentu ir jis pats tą pripažįsta. Toliau nedirbo, bet yra užfiksuota, kad jį įtikino ir jis pasirašė su KGB sutartį. Antras faktas – jei pažiūrėsite į jo paskutines kalbas prieš jį nuteisiant, tai yra ištisos liaupsės komunizmui. Galima sakyti, kad kankino jį ar ką, bet niekas jo nekankino. Kai jis sakė teisme paskutinę kalbą apie tai, kaip buvo suklaidintas, nors ir tikėjo komunizmo idealais, [kalbėjo, kad] jį suklaidino metodai, kokiais tie idealai yra įgyvendinami, ir jis labai apgailestauja. Jei jo bausmė bus sumažinta, jis ištaisys klaidas ir dirbs komunizmo idealui ir tarybų valdžios labui“, – komentavo R. Vanagaitė.

Jos teigimu, galima palyginti A. Ramanausko-Vanago kalbas su generolo Jono Žemaičio-Vytauto, kuris nieko nepripažino ir paskutinėje savo kalboje pasakė, kad tarybų valdžia yra jo priešas, Lietuva – okupuota, ir jis gailisi, kad savo kovos neįgyvendino iki galo.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2018-uosius skelbti Sąjūdžio ir A. Ramanausko-Vanago metais. 2018-ais metais bus minimos jo 100-osios gimimo metinės. A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1947 m. vadovavo Dainavos apygardai, 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1997-aisiais A. Ramanauskui-Vanagui pripažintas kario savanoriu statusas. Prezidento dekretu 1998-aisiais jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1999-aisiais – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.

„Nežinau, ar 2018 metus galima pavadinti KGB agento vardu. Žmogaus, kuris šlovina Tarybų Sąjungą. Kodėl mūsų istorikai nežiūri į visą žmogaus gyvenimo visumą, o žiūri tik į tai, kas naudinga“, – klausė R. Vanagaitė. Maža to, R. Vanagaitė teigė, jog žinomas nacių medžiotojas, Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius E. Zuroffas esą turėtų atvykti į Lietuvą ir pateikti duomenų apie A. Ramanausko-Vanago dalyvavimą žydų žudynėse.

„Aš tokių duomenų neturiu, bet noriu komisijai atnešti tekstus, kuriuos A. Ramanauskas-Vanagas šnekėjo teisme […]. Nežinau, ar jis dalyvavo žydų žudynėse. Apie jas duomenų neradau. Radau, kad vadovavo baltaraiščių būriui, bet jie tik saugojo objektus. Taigi tokių duomenų neturiu, bet radau dokumentus, kurie, manau, taip pat skandalingi. Tuo pat metu vyko žydų žudynės. Jei buvo baltaraiščių būrio vadas, bent jau tikrai žinojo, gal pats nešaudė ir neorganizavo, tačiau buvo tų procesų dalyvis. […] Dar vienas įdomus dalykas – jis išdavė visus savo bendražygius, visus ryšininkus ir rėmėjus, jų pavardes ir adresus. Mačiau sąrašą po jo tardymo – yra 27 žmonės, pas kuriuos jis slapstėsi, ir visi tie žmonės paskui buvo suimti. Nežinau, ar jis buvo silpnavalis, ar palūžęs, bet jis nėra joks didvyris“, – pareiškė R. Vanagaitė.

„Man įdomu, kodėl kaip tarybiniais laikais klastojame istoriją, iš jos ištraukiame tik tai, kas naudinga. A. Anušauskas yra tas [Valstybės istorinės atminties] komisijos narys, kuris tikrai žino apie A. Ramanausko-Vanago bendradarbiavimą ir apie giesmes tarybų valdžiai. Kodėl imame iš istorijos tik tai, kas naudinga dabartinei istorijos politikai? Tą darydavo sovietai, Lietuva neturėtų to daryti. Mes turėtume matyti žmogaus gyvenimo ir veiklos visumą“, – pasakė rašytoja.

Šias jos žodžius bandė paneigti Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos narys, parlamentaras ir istorikas Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Pasak abiejų veikėjų A. Ramanauskas-Vanagas esą buvo kankinamas ir dėl šių aplinkybių sutiko bendradarbiauti su TSRS specialiosiomis tarnybomis.

A.Anušauskas teigia nenustebsiantis, jei R. Vanagaitė ar E. Zuroffas mėgins A. Ramanauską-Vanagą paversti žydšaudžiu.

„Tarsi jiems nežinoma, kad vokiečiai Alytų, Druskininkus užėmė pačią pirmą karo dieną ir jokio sukilimo ten nebuvo. Mėginusius ginkluotis lietuvius, mano žiniomis, tiesiog sušaudė ant Nemuno kranto Alytuje ar kažkur apylinkėse“, – teigė istorikas.

Parlamentaras ir politologas Laurynas Kasčiūnas mato šioje R. Vanagaitės veikloje „Kremliaus ranką“ (pagaliau! rusai puola!) ir norą diskredituoti visą Lietuvos valstybingumo idėją. Seimo narys teigia, kad karas dėl istorijos arba atminties karai yra vienas iš informacinio karo atmainų.

„Šiuo atveju Kremlius kėsinasi į masinę visuomenės sąmonę, kurios vienas elementų yra istorinė atmintis. Mūsų partizaninis judėjimas – valstybingumo pamatas, įtvirtinantis Lietuvos valstybingumo tradiciją. Jei pavyktų diskredituoti šį herojišką istorinį etapą, būtų diskredituojama visa Lietuvos valstybingumo idėja. Todėl nereikia stebėtis, kad Kremlius įvairiais būdais bandys apipilti purvu mūsų partizaninio judėjimo vadovus. Negalime leisti to padaryti. Ir neleisime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnui antrina spectarnybos, kieno užduotis – saugoti valstybės pamatus. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė mano, jog sujudimas dėl A. Ramanausko-Vanago dabar kilo dėl to, kad 2018-uosius norima paskelbti šio partizano vardu, tačiau puolimas prieš partizaninio judėjimo aukščiausią vadovybę vyksta pastaruosius kelerius metus.

„Viskas prasidėjo, kai buvo paskelbta apie nuimamas Žaliojo tilto skulptūras. Šią vasarą NATO anglų kalba Vakarų valstybėms paskelbė filmuką apie miško brolius. Kremliui kilo isterija, kad čia kažkoks NATO rodo, kas darėsi Baltijos šalyse. Jiems [Kremliui] paranku rodyti, kad mus išvadavo, gynė nuo nacių ir pan., o čia staiga atsiranda kažkokie partizanai. Vienas iš propagandos metodų yra kompromitavimas. Tai – ne nauja technika“, – kalbėjo A. Ūsienė. Ji teigia, kad, jei kam nors „pasiseks“ apjuodinti A. Ramanauską-Vanagą, toliau gali būti pereita prie kitų partizanų.

Rūta Vanagaitė  savo knygoje „Mūsiškiai“ plačiai išnagrinėjo Holokausto Lietuvoje temą. Už tokią drąsą ji yra aršiai kritikuojama tėvynėje, o portalas Delfi.lt net leido sau atvirai ją įžeisti ir pavadinti „trole“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s