Ukrainos santykių su Lenkija, Rumunija ir Vengrija perspektyvos: žvilgsnis iš vidaus

Ukrainos Aukščiausios Rados deputatas Borislavas Bereza (tikra pavardė – Bliaher) savo facebook paskyroje samprotavo apie tariamus ir tikrus Ukrainos kaimynų ketinimus. Mums šie samprotavimai atrodo aktualūs ne tik Ukrainai bet ir mūsų Tėvynei todėl siūlome jums šio teksto vertimą.

„Ar daug Ukraina turi problemų? Jų yra didžiulis kiekis: tai ir korupcija ir nepaskelbtas karas su Rusija ir korumpuoti teismai ir taip toliau. Bet šiandien aš noriu pasikalbėti visai kitomis temomis kurios šiandien atrodo nelabai aktualios bet kurios po kelerių metų gali užtraukti katastrofiškas pasekmes. Ir daugeliui šios problemos nepatiks nes apie jas nepriimta kalbėti. Kiekvieną dieną – ta pati tema „Rusai puola“. Bet šiandien pokalbis bus apie kitus kaimynus.

Reikalas tas kad mūsų politikai per daug dėmesio skiria Kremliaus agentų paieškoms ir nemato o tiksliau nepastebi senai pribrendusios problemos. Aš kalbu apie Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją.

Jeigu jūs paklaustumėte manęs ar tai priešiškos Ukrainai valstybės aš atsakyčiau neigiamai. Bet jeigu jūs paklaustumėte ar tai draugiškos Ukrainai valstybės aš irgi atsakyčiau neigiamai!

Šios valstybės nuosekliai dalija savo pasus mūsų piliečiams kurie gyvena besiribojančiuose su jomis Ukrainos regionuose. Šis dalijimas vyksta visomis kryptimis: per konsulatus ir kunigus supaprastinta tvarka su aiškiomis man perspektyvomis.

Reikalas tas kad mes jau matėme panašų scenarijų. Krymas kieno gyventojams Rusija masiškai suteikdavo savo pasus galų gale buvo aneksuotas. Ir jeigu kas nors šiandien man pasakytų kad su ES šalimis tai neįmanoma aš jam atsakyčiau kad 2013-ais metais visi galvojo kad karas su Rusija buvo neįmanomas! Ta pati Europos Sąjunga nėra amžina struktūra. Todėl galima pasakyti kad toks pasų dalijimas yra mūsų kaimynų darbas perspektyvai. Ne, jis neaneksuos šių teritorijų. Bet jie neprieštarauja tam kad Ukraina susilptų ant tiek kad iš mūsų valstybės sudėties išeitų tos sritys kurios padidintų jų teritorijas. Be abejo jų „apsisprendimo teisę“ jos tikrai parems.

Šių valstybių dokumentų gavimas suteikia galimybę žmonėms ne tik laisvai kirsti sieną arba įsidarbinti bet ir gauti pensijas kurios yra kur kas didesnes už ukrainietiškas pensijas, gauti kitas šių šalių socialines paslaugas. Būtent šie pasai leidžia jų savininkams kurie taip pat yra ir Ukrainos piliečiai dalyvauti rinkimuose.

Paskutinės Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje (ETPA) vienas iš Vengrijos atstovų kuluaruose pasakė man kad Ukrainos švietimo įstatymas jo nelabai jaudina. Bet užtai jį labai jaudina kitą pavasarį įvyksiančių rinkimų rezultatai ir kaip per juos balsuos 70 000 Ukrainos Užkarpatės srityje gyvenančių Vengrijos pasų turėtojai.

Tame pačiame Beregovoje mieste ukrainiečių kalba yra išimtis o ne taisyklė. O į klausimą „Kaip pravažiuoti į kokia nors vietą?“ mes išgirdome atsakymą „Nem tudom“ (vengriškas atsakymo „Nie wiem“ variantas – redaktoriaus pastaba). Taip! Mums atsakė vengrų kalba! Ir tai ne paslaptis nei Kijevo nei vietinei valdžiai kuri sėdi Užkarpatėje turėdama Vengrijos pasus kišenėse.

Kol kas šiek tiek geresnė situacija besiribojančiose su Lenkija ir Rumunija srityse. Kalba ten ukrainietiškai bet tik todėl kad vietinių gyventojų asimiliacija vyksta ne taip agresyviai ir dėl tam tikrų vietinių niuansų. Istorija dėl Zmeiny salos ir dėl agresyvios Rumunijos pozicijos šiuo klausimu tiktai patvirtina mano spėliones apie tai jog tokie „draugai“ sieks savo asmeninius teritorinius ir ekonominius interesus kaimyninių šalių sąskaita jeigu tik tokia galimybė atsiras.

Reikia atkreipti dėmesį į tai kad Rumunija nuo 2009-tųjų išduoda pasus ne tik rumunų kilmės Ukrainos piliečiams bet ir nerumuniškos kilmės žmonėms kurie sugebėjo įrodyti kad jų protėviai yra kilę iš Bukovinos kuri anksčiau įėjo į Rumunijos sudėtį. Jie taip pat panaikino rumunų kalbos įstatymą kas supaprastino pasų išdavimą.

Reikalas tas kad tam tikra mūsų kaimynų politikų dalis iki šiol nori įgyvendinti „Didžiosios Rumunijos“ idėją, o tai reikalauja ir kaimyninės Ukrainos teritorijų. Todėl šios valstybės piliečių buvimas Ukrainos Odesos ir Černovcų sričių teritorijoje suteikia Rumunijai išskirtinę teisę. Šios teisės gali kisti nuo rumuniškų mokyklų skaičiaus didinimo iki „ginčitinų teritorijų“ Ukrainos ir Rumunijos pasienyje.

Lenko kortos tema irgi yra daug klausimų. Oficialus šio dokumento įvedimo tikslas yra giminingų, etninių bei kultūrinių ryšių palaikymas, lenkų kalbos išsaugojimas buvusiose tarybinėse šalyse ir Baltijoje. Netiesioginis tikslas yra kultūriškai artimų darbo migrantų pritraukimas į Lenkiją, vietinių lenkų bendruomenių sukūrimas ir jų orientavimas į Lenkiją (ar tai aktualu Lietuvai??? – red.). Reikia pasakyti kad Baltarusijos ir Lietuvos valstybių pozicija lenko kortos atžvilgiu yra nevienareikšmiškos. Įvedus lenko kortą šių valstybių vadovai labai susirūpino šia problematika. O mes tradiciškai ją ignoruojame juk vėžys ant kalno dar nešvilptelėjo…

Ukraina gali pabandyti pradėti išduoti savo pasus šių valstybių pasienio regionuose. Bet čia kyla du klausimai. Pirmas – kam mums to reikia, ir antras – o kam išvis ims šį pasą, kas jį ims jeigu jis nelabai prestižinis tarp kaimyninių valstybių gyventojų.

Todėl mums jau šiandien reikia pradėti užsiiminėti šia tema kol ji neperaugo į katastrofiško didžio problemą. Ir mūsų veiksmų algoritmas yra suprantamas. Reikalas tas kad turintys du pasus valdininkai vadovaujasi godumu ir savanaudiškumu. O tai reiškia jog jie supranta kad jeigu pasikartos Donbaso scenarijus jų galimybė viską prarasti bus kur kas didesnė už galimybę pasipelnyti. Tai yra sulakimo faktorius. Ir juo reikia naudotis. Taip pat mūsų spectarnyba (Ukrainos saugumo tarnyba – SBU) turi dirbti efektyviai užkertant kelią separatistinių struktūrų veikimui kurios dabar dalija pasus ir vykdo antiukrainietišką propagandą tarp vietinių gyventojų.

Reikia arba nukreipti vietinius politinius finansinius elitus Ukrainos kryptimi arba minkštai pakeisti antiukrainietiškus elitus lojaliais Ukrainos valstybei veikėjais. Taip pat reikia greitai sukurti programą pagal kurią šios teritorijos būtų apgyvendintos proukrainietiškų pažiūrų žmonėmis išvažiavusiais iš antiteroristinės operacijos zonos. Būsto ir darbo suteikimas ne tik motyvuos juos bet ir padės realiai pakeisti situaciją.

Pabaigai aš noriu pasakyti kad tam tikri elitai o taip pat ir Lenkija, Rumunija ir Vengrija neplanuoja užgrobti mūsų teritorijas bet jie neprieštarautų tam kad daryti įtaką gyvenantiems ten žmonėms ir padidinti savo valstybių teritorijas Ukrainos sąskaita tam tikromis sąlygomis. Tai reikia gerai suprasti ir pradėti ginti Ukrainos interesus teisinėmis priemonėmis“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s