„The Wall Street Journal“: Ukrainos žvalgyba naudojosi tarptautinio teroristo ir samdomo žudiko „paslaugomis“

Ukrainos policijos pareigūnai, šių metų pradžioje Kijeve sulaikę Timūrą Machauri, džiaugėsi sučiupę nuožmų samdomą žudiką, esą dirbusį Kremliui. Bet šalies žvalgyba iškart pasirūpino, kad šis čečėnas būtų paleistas – iš tiesų jis visame pasaulyje medžiojo Rusijos agentus ir bendradarbiavo su ukrainiečiais, rašo „The Wall Street Journal“.

Šiandien T.Machauri tarp gyvųjų nebėra. Paleidę jį iš kalėjimo, ukrainiečiai taip savotiškai paskelbė šiam Gruzijos piliečiui mirties nuosprendį – rugsėjo 8-osios, penktadienio vakarą, jam važiuojant automobiliu Kijevo centre, nugriaudėjo sprogimas. T.Machauri žuvo.

Čečėnas, kaip dabar rašo su juo kalėjime bendravę „The Wall Street Journal“ žurnalistai, nujautė, kas jo laukia.

„Man jau niekur nėra saugu“, – prisipažino T.Machauri.

Jo istorija išties įspūdinga. Kai tik T.Machauri buvo suimtas Kijeve, teisėjas paskelbė, kad šis čečėnų pilietybės Gruzijos pilietis įtariamas asmenų organizavusių teroro aktus Rusijoje nužudymu Turkijoje, ir įsakė nepaleisti jo už užstatą. Tačiau į reikalą įsikišus Ukrainos specialiosioms tarnyboms policija sužinojo, kad viskas ne taip paprasta. Šalies žvalgyba pradėjo raginti pareigūnus paleisti sulaikytąjį. Pats čečėnas, iš pradžių tylėjęs, netrukus paaiškino, kad jis turėjo daug tapatybių ir kad pagrindinė jo veikla buvo tikrų Kremliaus agentų paieška ir likvidavimas.

Jis vasarį „The Wall Street Journal“ papasakojo, kad veikė visur, kur tik siekė Rusijos rankos ir kur buvo bandoma atsispirti Kremliaus įtakai – Čečėnijoje, Gruzijoje, Turkijoje, Sirijoje. Galiausiai – Ukrainoje, šalyje, kuri tapo paskutine jo darboviete. Mirtinų intrigų sostinė Vakarų diplomatų teigimu, Ukraina pastaraisiais metais virto tikru magnetu samdomiems žudikams.

Kaip paaiškėjo po „The Wall Street Journal“ tyrimo pastaruosius iš tikrųjų samdo Kijevas, o šalyje neslūgsta užsakomųjų žmogžudysčių banga – eliminuojami tiek vadinami Kremliaus agentais (o kas šiuolaikinėje Ukrainoje taip nebuvo pavadintas?), tiek aršūs Rusijos priešai, tiek kiti su abejomis pusėmis susiję veikėjai. Rusena bei beveik kasdien gyvybių pareikalauja ir karas Donbase, tačiau samdomi žudikai veikia toli nuo kontaktinės linijos Rytų Ukrainoje – daugelis jų knibžda mirtinų intrigų sostine virtusiame Kijeve. Tarp tokio slapto karo aukų – birželį Kijevo centre susprogdintas Ukrainos specialiųjų pajėgų žvalgybos vadas Maksimas Šapovalas. Taip pat – kovo mėnesį nušautas buvęs Rusijos Valstybės Dūmos narys Denisas Voronenkovas.

Atakų nemažai ir separatistinėse teritorijose. Vasarį Donecke buvo susidorota su garsiu  separatistų bataliono „Somalis“ vadu Michailu Tolstychu, šaukinys „Givi“. Praėjusiais metais buvo susprogdintas Arsenas Pavlovas, šaukinys „Motorola“. Bomba buvo paslėpta jo namo lifte.

Bent jau Kijeve daugelis žudikų yra „laisvai samdomi“. „The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, nemažai jų tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir policijoje. Pernai Baltarusijoje gimęs žurnalistas Pavelas Šeremetas savo tinklaraštyje paskelbė, kad dėl karo Donbase Ukrainą apėmė įstatyminis chaosas – esą savanorių batalionų nariai dirba išvien su nusikaltėlių grupuotėmis. Kitą dieną P.Šeremetas buvo susprogdintas.

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas ir JAV CŽV agentas Valentynas Nalyvaičenko teigia, esą nužudymų šalyje daug ir dėl to, kad į šalį pastaraisiais metais atvyko daug užsieniečių, suvokusių, jog Ukrainoje galima neblogai užsidirbti.

Antai sausį Ukrainoje 13 metų kalėti nuteistas Brazilijos pilietis Rafaelis Lusvarhi. 32 metų vyrą, kuris buvo prisijungęs prie separatistų „Vikingų“ bataliono, bet policija jį sučiupo Kijevo Borispolio oro uoste, pateikusi pasiūlymą dirbti kitai pusei. Matyt šis pasiūlymo atsisakė.

Anksčiau šiais metais prancūzu žurnalistu apsimetęs Arturas Denisultanovas-Kurmakajevas sugebėjo prisiartinti prie čečėno Adamo Osmajevo ir į jį šauti. A.Osmajevą išgelbėjo jo žmona Amina Okujeva, kuri greitai išsitraukė pistoletą iš rankinės ir dukart šovė į užpuoliką. A.Okujevai buvo atkeršyta – per pasikėsinimą spalio 30-ąją ji buvo nušauta Kijevo priemiestyje, tuo metu buvęs su ja vyras čečėnas  A. Osmajevas išgyveno. Beje ir pati A. Okujeva galėjo būti samdoma žudike nes prieš pat žurnalisto P. Šeremeto nužudymą prie mašinos buvo nufilmuota panaši į ją moteriškė su musulmoniška skara (hidžabu). Kijevo spectarnybos kratosi nebereikalingų pavojingų liudytojų? Šiuometinėje Ukrainoje visko gali būti.

Vis dėlto net šioje kruvinoje suirutėje T.Machauri biografija įspūdinga. Žurnalistams vyras vasarį ramiai paaiškino, kaip jis kariavo teroristų gretose prieš rusus Čečėnijoje, kaip padėjo Gruzijai per 2008 metų konfliktą su Rusija, kaip kovėsi prieš šios šalies karius Sirijoje dabar jau kitų teroristų – ISIS gretose. T.Machauri istoriją „The Wall Street Journal“ patvirtino ir buvę čečėnų kovotojai, ir Gruzijos valstybės saugumo tarnyba, ir Ukrainos žvalgybos pareigūnai.

Čečėnas teigė į Ukrainą atvykęs medžioti Maskvos agentų, kuriuos Kremlius esą siuntė gaudyti Vladimiro Putino režimo oponentų.

„Aš žinau, ko ieškoti ir kaip juos sustabdyti, – paaiškino T.Machauri. – Daug tokių žudikų nėra.“

Anot vyro, jo karjera – tokia, kokia buvo – prasidėjo atsitiktinai. 1978 metais Grozne gimęs čečėnas norėjo mokytis groti pianinu, bet, kaip ir daugelis jaunų čečėnų, buvo įtrauktas į du Čečėnijos karus. T.Machauri prie teroristų prisijungė 1999 metais.

Daugelis jo klasiokų žuvo su ginklu rankose, kai Rusijos pajėgos Antrosios Čečėnijos kampanijos metu šturmavo Grozną ir užėmė šį miestą. Pats T.Machauri pasitraukė į pietus – kovotojai rengė kalnuose pasalas rusų kariams. Jaunas vyras netrukus užsitarnavo čečėnų teroristų vadeivos Šamilio Basajevo pasitikėjimą (pastarasis organizavo virtinę teroristinių aktų Rusijoje tarp kurių – įkaitų užgrobimas Beslano mokykloje 2004-aisiais ir Budenovsko ligoninėje 1995-asiais; buvo įtrauktas į Rusijos, ES bei JAV tarptautinių teroristų sąrašus), bet 2002 metais pasitraukė į Gruziją, kai buvo sužeistas į kirkšnį. T.Machauri dar buvo grįžęs į Čečėniją, bet Š.Basajevas išsiuntė jį atgal į Gruziją – kad padėtų gabenti pro valstybės sieną ginklus čečėnų teroristams. Gruzija nuosekliai neigia Kremliaus kaltinimus, esą Tbilisis ginklavo Čečėnijos separatistus. Vis dėlto anksčiau vadovavęs Gruzijos kovos su terorizmu centrui Zurabas Maisuradzė prisipažino, kad priglobė T.Machauri po savo sparnu.

334.jpg
Š. Basaev su įkaitais,Budenovsko ligoninė,1995-ieji

Gruzinas įteikė jaunam čečėnui du skirtingus Gruzijos piliečio pasus – Ruslano Papaskiri ir Timuro Machauri vardais. Z.Maisuradzė taip pat pavadino T.Machauri „dideliu Gruzijos patriotu“, niekada nevengusiu imtis misijų prieš Rusiją (kiekvienas buvusių tarybinių respublikų „tikras patriotas“ turi kariauti prieš Rusiją: tiek su šautuvu, tiek su plunksna rankoje). 2006-aisiais T.Machauri esą įrodė savo ištikimybę Tbilisiui, kai susitiko su Rusijos agentu, kuris buvo pasiųstas jį nužudyti. Gruzijos pareigūnai sugebėjo pervilioti Kremliaus pasiuntinį, kuris virto dvigubu agentu. Anot N.Maisuradzės, 2009 metais Maskva vėl pabandė eliminuoti T.Machauri – jo bute buvo paslėpta ir susprogdinta bomba. Čečėnas nenukentėjo.

Tiesa, dar kiek anksčiau Gruzijoje ir visame regione pradėjo sklisti gandas, esą T.Machauri dirba rusams. Kai 2006 metais buvo susprogdintas sunkvežimis, kuriuo važiavo jau minėtas teroristų vadeiva Š.Basajevas, pasigirdo kaltinimų, kad sprogmenis mašinoje paslėpė būtent T.Machauri.

Čečėnas tokias kalbas „The Wall Street Journal“ paneigė. Pasak jo, gandus paskelbė Rusijos specialiosios tarnybos: „Rusai darė viską, kad mane nužudytų, bet nepavyko. Tad jie suteršė mano reputaciją.“

Buvęs JAV specialiųjų pajėgų instruktorius Robertas Schaeferis, praėjusio dešimtmečio pradžioje padėjęs ruošti Gruzijos karius, teigia, kad Maskva dažnai bandydavo pasėti paranoją tarp čečėnų teroristų ir skleisdavo suklastotus pranešimus apie kolaboravimą su Kremliumi.

Amerikietis vis dėlto pridūrė, kad daug rusų kariuomenės sutriuškintų čečėnų skurdo ir net badavo, tad dažnas neatsisakydavo pinigų už užsakomuosius nužudymus ir pamiršdavo draugystę bei ištikimybę.

„Į mūšius jie ėjo nusiteikę patriotiškai, bet netrukus pradėjo veltis į nešvarias operacijas“, – teigė R.Schaeferis (ar tai „nešvaru“ kovoti prieš teroristus?).

Daug buvusių kovotojų vėliau paliko ir Čečėniją, ir Gruziją. Vieni jų su šeimomis apsistojo Turkijoje, o kiti patraukė į Siriją, kur prisijungė prie džihadistų, tame tarpe prie grupuotės „Islamo valstybė“. T.Machauri „The Wall Street Journal“ irgi teigė, jog pradėjo leisti vis daugiau laiko Turkijoje, o 2012 metais trims mėnesiams išvyko į Siriją – „kad įvertinčiau situaciją“.

Turkijoje čečėnas ir vėl buvo siejamas su paslaptingomis žmogžudystėmis. Vėl pasigirdo kalbos, kad jis – dvigubas agentas, dirbantis Kremliui. Visos aukos, nušautos 2008-2011 metais, – buvę čečėnų kovotojai, o vienas vyras, Ali Osajevas, kuriam buvo triskart šauta į veidą, buvo artimas T.Machauri draugas, rašoma Turkijos teismo dokumentuose. 2012 metais T.Machauri buvo sulaikytas Stambulo Atatiurko oro uoste ir vėliau apkaltintas A.Osajevo nužudymu. Teisme prokurorai pateikė įrodymų, kad T.Machauri buvo susitikęs su Rusijos FSB agentais – būtent FSB buvo įtariama užsisakiusi susidorojimą su A.Osajevu ir kitais čečėnų teroristais. Atsirado ir vaizdajuostė. Įrašą marškinių sagoje paslėpta kamera padarė pats T.Machauri – jis nufilmavo susitikimą su vienu Rusijos agentu, su kuriuo derėjosi dėl kainos už trijų teroristų eliminavimą.

Įraše, padarytame vienoje Stambulo kavinių, matyti, kaip T.Machauri lėtai valgo žuvį ir prašo „milijono (dolerių) už galvą“. Galiausiai susiderama dėl 0,5 mln. dolerių už vieną nužudymą.

Jau šiemet Kijeve T.Machauri aiškino, kad jam iškelta byla „buvo farsas“. Jis teigė, kad su Rusijos agentu susitiko paprašytas Gruzijos saugumo tarnybų – esą tikėtasi įvilioti FSB operatyvininką į spąstus ir galbūt jį užverbuoti. Įdomu, kad buvę Gruzijos saugumiečiai „The Wall Street Journal“ patvirtino, jog būtent taip ir buvo. Buvęs Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Givi Targamadzė teigė, kad Tbilisis žinojo apie T.Machauri susitikimą su FSB pareigūnais. Esą operacija buvo palaiminta norint tiksliai išsiaiškinti, kas yra Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniai.

O kaip vaizdo kamera? Anot T.Machauri, jis norėjo, kad susitikimas būtų užfiksuotas, nes buvo galimybė, jog derybos žlugs ir FSB agentas išsitrauks ginklą: „Jei būčiau žuvęs, įrašas paliudytų, kas įvyko.“

Teismas nuosprendžio T.Machauri taip ir nepaskelbė, tačiau jo ir nepaleido. Baudžiamoji byla su kaltinimu terorizmu buvo tiriama net ketverius metus. Galiausiai 2016 metais po valstybės perversmo Ukrainoje įsitvirtinus antirusiškai valdžiai čečėnas buvo paleistas. Matyt kaltinimai iš tikrųjų buvo rimti jeigu jis jau su nauja valdžia tiek ilgai užsibuvo tardymo izoliatoriuje. Netrukus po to jis vėl išvyko į Turkiją.

Stambule jis ilgai neužsibuvo. Netrukus jis nusiskuto užžėlusią barzdą ir išvyko į Ukrainą, kur prisijungė prie savanorių bataliono, kovojusio prieš prorusiškus separatistus Donbase jokio teisinio statuso neturinčio (faktiškai tai yra neteisėtas ginkluotas susivienijimas) taip vadinamo „Džoharo Dudajevo“ vardo (kito Čečėnijos teroristo, kieno žmona iki šiol gyvena Vilniuje) bataliono gretose. Šio bataliono vadas – Adamas Osmajevas.

526
A. Omajevas ir jo žmona A. Akueva

Pats T.Machauri pripažino, kad fronte daug laiko nepraleido – jis dažniau būdavo Kijeve, kur esą ieškodavo Maskvos atsiųstų agentų. Tačiau šių metų sausį čečėnas pastebėjo, kad pats yra sekamas, o kitą mėnesį buvo sulaikytas centriniame Kijevo turguje. Vyrą sučiupę pareigūnai konfiskavo pistoletą „Glock“ ir automatinį pistoletą „Stečkin“.

Kaip jau minėta, kalėjime jis ilgai neužsibuvo ir po trijų mėnesių buvo paleistas į laisvę. Bet dar būdamas už grotų T.Machauri žurnalistams teigė jaučiantis, kad vis dar yra sekamas. Apie tai jis prasitarė ir bičiuliams.

„Įtariu, kad manęs Ukrainoje ieško Rusijos agentai, bet aš nebegaliu vykti niekur kitur. Dabar jau visur pavojinga“, – teigė vyras. Draugams jis stengėsi nesakyti, ypač telefonu, kur vienu ar kitu metu keliauja, vengė tartis dėl konkrečios susitikimų vietos ir laiko. Iš pažįstamo Aukščiausiojoje Radoje T.Machauri prašė leidimo nešiotis ginklą – negavo.

354
Susprogdintas T.Machauri automobilis

Rugsėjo pradžioje T.Machauri, išgėręs su drauge kavos Kijevo centre priėmė jos kvietimą pavėžėti ją namo. Automobiliui įstrigus spūstyje, jis staiga sprogo. Bomba, kuri, kaip vėliau nustatyta, svėrė apie du kilogramus ir buvo paslėpta dėtuvėje tarp priekinių sėdynių, sumaitojo T.Machauri kūną. Jis žuvo iškart. Atseit kažkieno galingos rankos galiausiai pasiekė tarptautinį teroristą ir samdomą žudiką kieno paslaugomis naudojosi tiek teroristų grupuotės tiek Kijevo režimas. Galima tik spėlioti kiek nekaltų žmonių gyvybių nusinešė šio Ukrainos spectarnybų globotinio nusikalstama veikla bet faktas yra tas kad atlikę savo reikalą pavojingi liudytojai tampa nebereikalingi.

Šiuo atveju lieka tik apgailestauti kad dabartinis Ukrainos režimas – vadovybė ir jai pavaldžios specialiosios tarnybos – savo purvinuose žaidimuose ir kare prieš savo tautą naudoja bet kokius veikėjus – net tarptautinius teroristus. Ką gi – jeigu mokytojams t.y. amerikiečiams galima naudotis nutrūktgalviais savo tikslams, kodėl negalima tai daryti jų  mokiniams t.y. ukrainiečiams?…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s