Varšuva apkaltino Lietuvos lenkus „flirtuojant su Kremliumi“: Lietuvos tautinių mažumų padėties analizė

Oficiali Varšuva nepatenkinta politine partija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS), kieno pozicija nesutampa su oficialia antirusiška Lenkijos politinio elito užsienio politikos linija. Lenkijos vadovybė leidžia suprasti jog nebelaiko LLRA-KŠS Lietuvos lenkų tautinės mažumos pilnaverte atstove. Apie tai rašo „Antoni Radczenko iš Vilniaus“ savo straipsnyje patalpintame Lenkijos Respublikos Kultūros ir istorinio paveldo ministerijos remiamo informacinio portalo Nowa Europa Wschodnia svetainėje.

Autorius Lietuvos lenkų tautinę mažumą vadina „Lenkijos ir Lietuvos dvišalių santykių trečiąja šalimi“ ir kaltina LLRA-KŠS „flirtuojant su Kremliumi“. Ypatingą autoriaus pasipiktinimą sukėlė tai kad jau po Krymo prisijungimo prie Rusijos LLRA-KŠS lyderiai Valdemaras Tomaševskis ir Edmundas Šotas per gegužės 9-osios šventes žygiavo su Georgijaus juostelėmis.

Ko gero tokią žurnalisto reakciją galima suprasti: jis yra žinomas Ukrainos dabartinio politinio režimo šalininkas ir net dalyvavo paskutiniame „Maidane“, kai platino informaciją kad Lietuvos lenkai esą remia šį protestą.

Anot žurnalisto Lenkijos valdžia savo laiku padarė didelę klaidą kai ėmė pozicionuoti LLRA-KŠS kaip vienintelį Lietuvos lenkų tautinės mažumos interesų gynėją, kadangi ši partija netapo ta jėga kuri užtikrina šiuos interesus, bet tapo „deriniu kuris ženkliąja dalimi diriguoja Lenkijos diplomatija ir vis aktyviau flirtuoja su Kremliumi ir vietiniais prokremliškos orientacijos rusais“.

Tačiau dabar Lenkijos susivokė šią savo klaidą ir pakoregavo savo poziciją. Kaip įrodymą jis pateikia Lenkijos prezidentūros administracijos vadovo Kšištofo Šerskio žodžius:

„Įgyvendindami savo užsienio politiką Lietuvos lenkų atžvilgiu mes turime atsiminti apie vietinės lenkų bendruomenės diversifikavimą. Lietuvoje egzistuoja bent trys lenkų grupės ir kiekviena iš jų turi savo veiksmų strategiją, kuomet Lenkijos žiniasklaidoje atsispindi tik vienos iš šių grupių emocijos ir argumentai.  Analizuojant situaciją Lietuvoje vietinių lenkų atžvilgiu reikia stengtis išvengti stereotipų ir supaprastintų schemų“.

Be to straipsnyje cituojami Lenkijos ambasadorės Lietuvoje Uršula Doroševska žodžiai dėl LLRA-KŠS lyderių gegužės 9-osios minėjimo ir Georgijaus juostelės segėjimo:

„Į rytus nuo Lenkijos, tose šalyse kur buvo stipri sovietinė propaganda gegužės 9-ąją švenčia kaip „Pergalės Dieną“. Tačiau mes esame prieš tai kadangi pergalės nebuvo nei Lenkijai nei Lietuvai todėl tai nėra džiugus įvykis“.

Autorius pabrėžia jog Lenkijos valdžios pozicijos pakeitimas LLRA-KŠS atžvilgiu nebus toks lengvas nes ši partija kuri nustoja buvusi pagrindine Lenkijos  interesų Lietuvoje išreiškėja sieks atstatyti savo „monopolinę padėtį“ įvairių radikalių grupių (kresoviakų, nacionalistų) pagalba kuri yra žinomi savo antilietuviška retorika.

„Visa tai nekeičia to fakto kad Kšištofo Šeskio žodžiai yra labai svarbūs. Jie rodo kad Varšuva suprato jog Lietuvos lenkai nėra monolitas, o patikėtas LLRA-KŠS partijai monopolis atstovauti vietinių lenkų mažumos interesams sukels patologijas“. – daro išvadą straipsnio autorius.

Į šį „Nowa Europa Wschodnia“, kuris yra laikomas Lenkijos valdančiosios politinės partijos „Teisė ir teisingumas“ ruporu, straipsnį aštriai negatyviai sureagavo Lenkijos nacionalistai. Nesenai Lenkijos svetainėje prawica.ne buvo patalpintas lenkų žurnalisto parašytas straipsnis „Lenkai Lietuvoje – Rusijos agentūra?“ Joje autorius konstatuoja kad Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ pozicija Lietuvos lenkų atžvilgiu niekuo nesiskiria nuo jos pirmtakės – liberaliosios „Pilietinės platformos“ pozicijos.

„Praėjo 8 metai ir esą patriotiškai nusiteikusios dešiniosios partijos, kuri neva yra laikoma patriotiniu atsvaru išdavikams iš „Pilietinės platformos“, ministras sako lenkams beveik tą patį: prašome, malonėkite, užsikamšykite, pakentėkite, net jeigu jums skauda, todėl kad mums čia Varšuvoje yra svarbiau už jus turėti gerus santykius su Lietuva, kuri kartu su tokiomis valstybėmis kaip Latvija, Estija ir Gruzija yra mūsų apsauginis skėtis karo su Rusija atveju. Ir apskritai jūsų aimanos liudija apie tai jog jūs turbūt esate Rusijos penktoji kolona Lietuvoje“, – rašo lenkų žurnalistas.

Jo nuomone tiek Lenkijos tiek Lietuvos valdžia nepatenkinta tuo kad LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis sugebėjo susitarti su Lietuvos rusų tautine mažuma kuri lygiai taip pat kaip ir lenkų mažuma yra engiama.

„Šis aljansas susikūrė tik todėl kad Varšuva laiku nepasirūpino lenkų padėtimi Lietuvoje ir vietiniai lenkai sudarę su rusais bendrą sąrašą ir galų gale tapo politine Lietuvos parlamente tokia jėga į kurią lietuviai priversti atsižvelgti“. – pabrėžia autorius.

Tuo pačiu Arkadiuš Miksa rašo kad Varšuva ne tik nepadeda bet ir kreiviai žiuri į susiorganizuojančius Lietuvos lenkus, ir ši situacija Lenkijos užsienio politikoje atrodo kurioziškai. Be to žurnalistas prideda kad jo asmeniniu požiūriu būtent Valdemaras Tomaševskis kuris išmintingai ir nuosekliai įgyvendina protingą politiką Lietuvos lenkų tautinės mažumos naudai yra pats tinkamiausias kandidatas į Lenkijos prezidento postą.

„Tokiu būdu Lenkija URM rankomis įgyvendina absurdišką jeigu ne pasakyti skandalingą politiką, kurios aukomis tampa dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje tame tarpe ir jų lyderis kuris yra labiau talentingas ir darbštus politikas negu dauguma Lenkijos valdančiosios partijos narių“. – konstatuoja A. Miksa.

Šią autoriaus poziciją parėmė dauguma šio portalo skaitytojų. Daugiausiai žymų „patinka“ surinko toks komentaras:

„Lenkija nuo 1989-tų metų įgyvendino ir tebeįgyvendina politiką nukreiptą prieš lenkų tautines mažumas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ši politika yra viena vertus mentalinio įstrigimo Geidroico koncepcijoje ir susirgimo „maskolių“ atžvilgiu, o kita vertus – JAV pasiūlymų ar net tiesiog įsakymų kurie yra šios valstybės rytų politikos dalis realizavimo rezultatas. Lenkų mažumos Kresuose klaida buvo ta kad ji gyveno su iliuzija kad Lenkijos valstybė yra pajėgi ją apginti. Jeigu jie mažiau žiūrėtų į Varšuvą į labiau bandytų įgyvendinti autonominę politiką tai efektas būtų ženkliai geresnis. Tą gerai suprato Tomaševskis kuris išsiskiria tarp kitų lenkų tautinės mažumos atstovų savo politinio pasirengimo lygmeniu. Manoma kad lenkai Kresuose turi du variantus: arba prarasti nacionalinį identitetą Varšuvai pasyviai stebint arba ieškoti kitų sprendimų variantų. Dabartinėmis sąlygomis tas kitas variantas Lietuvoje yra bendradarbiavimas su Lietuvos rusų tautine mažuma su tam tikra Rusijos parama…“ – rašo internautė su niku „Mapa“.

Reikia pažymėti jog lenkai gyvenantys Lietuvoje Varšuvos politinio elito požiūriu yra kažkokie „neteisingi lenkai“, nes nepriima jiems nuosekliai primetamų antirusiškų pažiūrų. Šia prasme pretenzijos jiems iš dabartinės Lenkijos valdžios pusės yra įprastas dalykas. Tačiau Lenkijos valdovų noras „diversifikuoti“ santykius su vietine lenkų bendruomene kelia daug klausimų kadangi Lietuvoje nėra realios politinės jėgos ginančios vietinių lenkų teises išskirus LLRA-KŠS.

Su kuom gi tada draugauti?

Matyt Varšuva nusprendė suaktyvinti veiklą nukreiptą į Lietuvos lenkų suskaldymą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s