Masiškai iš Lietuvos išvaromi užsieniečiai kyla į kovą – „griežtesnė kontrolė“ baudžia ir niekuo dėtus

Pernai Lietuva atsikratė 600 užsieniečių, kurių verslas šalyje galimai buvo fiktyvus. Daug yra absurdiškų situacijų: Migracijos departamentas „skalpuoja“ imigrantus vadovaudamasis senu įstatymu, nors užsieniečiai atitinka galiojantį įstatymą – vėliau imigrantai priimami atgal išduodant jau naujus leidimus. Dėl vadinamos „griežtesnės kontrolės“ stringa departamento darbas. Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad milijono užsieniečių Lietuvai nereikia.

Kampanija, kurią vykdo Migracijos departamentas, tiesiog gniaužia kvapą – šalyje daugelį metų gyvenę užsieniečiai masiškai tikrinami, atiminėjami jų leidimai, dalis jų deportuojami prieš tai netgi neinformavus. 600 užsieniečių veikla pernai pripažinta „fiktyvia“ ir jiems panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje. Iš viso leidimo neteko per 2000 užsieniečių.

Vien per 2017 metus įvyko 241 teismo byla, kurioje dalyvavo Migracijos departamentas – teismų bylų per metus padaugėjo 64 procentais. Dauguma bylų kilo dėl imigrantų skundų departamento priimtais sprendimais. Tokie rezultatai pasiekti sugriežtinus imigrantų kontrolę. Nors institucijų atstovai kalba, kad kas penktas užsienietis yra nelegalas, o teismai dažniausiai pripažįsta Migracijos departamento teisybę, tačiau po institucine „mėsmale“ traiškomi ir niekuo dėtų žmonių likimai.

Absurdiška situacija Migracijos departamente susidaro ir dėl to, kad nuo 2017 m. įsigaliojo nauja užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcija. Imigrantai vadovaujasi nauja įstatymo redakcija, tuo tarpu departamentas išduotus leidimus „šienauja“ vadovaudamasis senu nebegaliojančiu įstatymu. Mat anksčiau iš užsieniečių buvo reikalaujama, kad jų įsteigtose įmonėse dirbtų bent trys darbuotojai. Nuo pernai – pakanka vieno darbuotojo, tik reikalaujama, kad bendra atlyginimų suma įmonėje nebūtų mažesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Šalyje veikiantys užsieniečiai, įsigaliojus naujam įstatymui, atleido nereikalingus darbuotojus ir laikosi naujo reikalavimo mokėti atlyginimą. Tai netenkina Migracijos departamento.

„Visi užsieniečiai, kurių verslas yra smulkus, be abejo, tame tarpe ir fiktyvios įmonės, pasinaudojo šia lengvata ir sumažino darbuotojų skaičių. O ką daro migracija – nesiaiškina, nekreipia dėmesio. Paėmė ir visiems panaikino leidimus gyventi Lietuvoje. Ir tik tada paaiškėjo, kad va, įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2017 m., kažkur pačioje pabaigoje yra parašyta, kad departamento sprendimai grindžiami pagal tai, kada pateikti prašymai dėl leidimo gyventi“, – situaciją pakomentavo advokatas Justinas Borevičius.

Tad imigrantai tarsi atitinka įstatymą – tačiau jų leidimai vis tiek atiminėjami, nes jie nebeatitinka anksčiau buvusių reikalavimų. Tuomet Migracijos departamentas užverčiamas skundais, dokumentais ir naujais prašymais išduoti leidimus.

Anksčiau Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas jau yra sukritikavęs Migracijos departamentą dėl vėluojančio vizų išdavimo ir tą pavadino prasta vadyba.

Į dar absurdiškesnę situaciją papuolė ir advokato J. Borevičiaus klientė – Japonijos pilietė M.U., kuri 9 metus gyvena Lietuvoje ir kalba lietuviškai. Jai ne tik atimtas leidimas, bet ir teko nueiti kryžiaus kelius, kad apskųstų šį sprendimą. Mat japonei Migracijos departamentas pernai gegužę panaikino leidimą gyventi Lietuvoje ir apie tai ją informavo elektroniniu paštu, kuris jau kurį laiką netgi neveikė. Registruotas laiškas apie sprendimą japonę pasiekė po kelių savaičių.

O teismas japonės skundą priimti atsisakė – esą pradelstas terminas, nors ji buvo anksčiau informuota neveikiančiu e.paštu. Tik antros instancijos teismas nusprendė, kad į neveikiančią e.pašto dėžutę išsiųsto laiško data nėra ta, kada japonė informuota apie sprendimą.

„Ši Japonijos pilietė Lietuvoje gyvena jau 9 metus. Keisčiausia, ji, būdama Japonijos piliete, kalba lietuviškai. Aišku, ji kalba su ryškiu akcentu, linksniuoja galbūt blogai, bet ji kalba ir supranta, aš su ja bendraudavau lietuviškai. Situacija iš tiesų keista, gegužės 17 d. siųsto e.laiško ji neperskaitė, nes serveris panaikintas. Migracijos departamentas turėjo gauti serverio atsakymą, kad neįmanoma laiško pristatyti. Bet jie nieko nedarė, į tai nereagavo“, – aiškina J.Borevičius.

Jis pridėjo, kad japonė Lietuvoje verčiasi smulkiu verslu, kuriame dirba arba viena arba dviese.

„Ji pasinaudojo lengvata ir susimažino darbuotojų skaičių, – problemų pradžią aiškina advokatas – Tokia situacija išėjo, kad moteriai, kuri kalba lietuviškai, šalyje įgijo išsilavinimą, įgijo turtą, draugą, buvo nuspręsta panaikinti leidimą gyventi.“

Teismai dėl japonės leidimo gyventi Lietuvoje tebevyksta nuo gegužės.

„Pirmą instanciją pralaimėjome ir dabar laukiame apeliacijos, greitai bus, bet ir apeliaciją tikriausiai pralaimėsime“, – sako japonės advokatas J.Borevičius. Tačiau netikėtas faktas tai, kad Japonijos pilietė jau turi kitą laikiną leidimą gyventi – mat įstatymą jį juk atitinka.

„Ji gavo naują leidimą. Tokia keista tvarka, kad vieną leidimą naikina, nes neturi 3 darbuotojų, ko reikėjo 2015 metais. Bet jei turi vieną darbuotoją ir du vidutinius darbo užmokesčius – kreipiesi dėl naujo leidimo ir iškart gauni naują. Tačiau šiuo atveju esmė tai, kad atsiranda laiko tarpas, kada žmogus neturėjo leidimo gyventi – gal 2-3 mėnesius. O žmogus, mokantis lietuvių kalbą, išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą ir išgyvenęs 5 metus, pretenduoja gauti nuolatinį leidimą. Dabar pas ją nebelieka šio termino“, – sako J.Borevičius.

Kito migranto advokatė Neringa Strazdienė patikino, kad imigrantų situacija yra „baisi“ ir panašių istorijų yra labai daug.

„Problema yra didžiulė – deportuoja užsieniečius, iš tikrųjų šaunius žmones, – sako advokatė. – O žmogus užsienietis pats gyvenime nepasiruoš pateikti bylos Migracijos departamentui, kadangi įstatymai keičiasi nuolat.“

Ji papasakojo, kaip užsieniečiai staiga tampa nelegalais Lietuvoje: į Migracijos departamentą kreipiasi dėl leidimo pratęsimo, kai terminas artėja į pabaigą. Tuomet departamentas vėluoja priimti sprendimą ir pasiūlo laikinai išsiimti vizą. O vizos galiojimas nutrūksta vos tik priėmus sprendimą dėl leidimo – jei jis neigiamas, užsienietis iškart tampa nelegalu ir netgi nebegali pats išvykti iš šalies.

„Jei migracija per du mėnesius laiku nepriima sprendimo dėl leidimo gyventi, jie išduoda vizą iki kol priims sprendimą. Tik tada, kai tas sprendimas yra priimtas neigiamas – viza yra naikinama automatiškai ir žmogus tampa nelegalu valstybėje, jis fiziškai negali net susirinkti savo daiktų ir išvažiuoti iš Lietuvos. Jei važiuos į oro uostą iš čia išskristi, jį deportuos. Milijonas tokių atvejų“, – sako teisininkė.

Ji piktinasi, kad departamente patikrinimai dėl imigrantų atliekami remiantis „pamanymais“, o ne faktais – dažnai užsieniečiai netgi nepriimami, kad paaiškintų situaciją.

„Migracijos departamentas priima sprendimus, bet pačių patikrinimų jis nedaro. Paveda Migracijos valdybai – tai yra policijai, kad jie eitų ir patikrintų. O kaip jie tikrina – eina į biurus ir žiūri, ar nėra fiktyvių darbuotojų. Tačiau problema ta, kad būna atvejų, kai pareigūnų niekas ir nesulaukia, bet po to gauna sprendimus, kur pasakyta, kad pagal patikrinimo aktą nustatyta vienaip ar kitaip“, – sako N.Strazdienė.

Advokatė piktinasi, kad Migracijos departamentas ieško priekabių, „kad tik užsieniečiams nebebūtų pratęsti leidimai gyventi šalyje“.

„Turime atvejį, kai paskambino žmogui telefonu ir paklausė, ar tu dirbi tokioje įmonėje. Žmogus atsakė, kad nenori nieko pasakoti, nes nežino su kuo kalba. O tuomet departamento sprendime konstatuojamas faktas, kad žmogus atsisakė kalbėtis“, – stebisi advokatė.

Advokatė pasakoja ir kitokią istoriją – vienas imigrantas šalyje prekiavo erotinėmis prekėmis, tačiau pareigūnams tokia veikla taip pat pasirodė fiktyvi.

„Iškvietė migracija įmonės darbuotoją į apklausą, jis atvyko, papasakojo, kad pardavinėja vibratorius. Inspektoriai krizeno, juokėsi, o galų gale sprendime nurodė – darbuotojas fiktyvus. Jis įmonėje dirbo trejus metus, gaudavo atlyginimą pavedimu ir dirba iki šiol. Tu negali nei iš šio, nei iš to pasakyti, kad iš tikrųjų tu įmonėje nedirbi, nors dirbi“, – sako teisininkė.

 „Dar vienas pavyzdys – Migracijos departamentas priėmė neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje, mes kreipėmės į teismą ir gavome Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kad departamento sprendimas buvo blogas – grąžino nagrinėti bylą. Tai buvo gegužę, o mes iki šios dienos neturime Migracijos departamento sprendimo“, – teigė N.Strazdienė.

Ji patikina, kad ir vizų klausimais vėluojama mėnesiais.

„Turime bylų, kur žmonės prašymus vizoms padavė spalio 18 d. Sprendimą dėl vizos turi priimti per 15 d., jei nepriima – gali pratęsti 30 d., po to dar maksimaliai 30 d. Mes kantriai laukiam, aiškino, kad iki sausio 4 d. jau tikrai bus sprendimai, bet kai paskambinome pasiteirauti, sako, kad baigtume skambinėti“, – stebisi teisininkė.

Paprašęs jo neįvardyti imigrantus dirbti į Lietuvą atsivežantis verslininkas kuris bylinėjasi su Migracijos departamentu ir nenori būti apkaltintas poveikiu teismui sako kad dokumentus tenka nešti net su antstoliais.

„Čia tokie kuriozai vyksta, kad mes esame šoke. Departamento padavėme į teismą, ir norime sulaukti verdikto. O padavėme dėl paprasto dalyko. Pas mus nuolat atvyksta komandiruojami užsieniečiai ir Migracijos departamentas išdavinėja vizas. Viskas buvo be jokių problemų, kol staiga jie nustojo, nes sugalvojo, atvirai pasakius, juokingas priežastis, kodėl žmonės lygioje vietoje pradėjo nebeatitikti sąlygų“, – sako verslininkas, besipiktinantis, kad nebegali gauti vizų darbuotojams.

Jis aiškina, kad į Migracijos departamentą Kaune užsieniečių darbuotojų dokumentus teko nešti su antstoliu, kadangi ten juos vis atsisakydavo priimti.

„Kauno migracijos skyriaus viršininkė, netgi su antstoliu fiksavome faktus, kad ji atsisakė priimti dokumentus be jokios priežasties. Tai yra, jai atnešė dokumentus vienas žmogus ir ji sako, kad dokumentai nepilni. Klausiame ko trūksta, sako šito. Rodome – gi va, yra dokumentas. O ji sako, aš nematau. Nesvarbu, kad tu jai rodai. Tai šitą dokumentų nepriėmimą turėjome galiausiai fiksuoti su antstoliu“, – kraipo pečius verslininkas.

Besiteisindama Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė savo ruožtu aiškina, kad migracijos kontrolė sugriežtinta ne nuo rugsėjo, bet nuo 2016-ųjų pabaigos, kuomet įsteigtas specialus Kontrolės skyrius.

„Įsteigtas specialus skyrius, kuris tikslingai užsiima migracijos kontrole. Tai natūraliai buvo pradėti vykdyti patikrinimai ir paaiškėjo, kad labai daug užsieniečių verslininkų, kurie deklaruodavo, kad atvyksta čia užsiimti teisėta veikla, vos gavę leidimus gyventi atleisdavo darbuotojus ir nežinia ką veikdavo Lietuvoje. Tai natūralu, kad 2017 m. buvo pradėta naikinti daug leidimų gyventi. Na, ir aišku prasidėjo bylinėjimaisi teismuose“, – situaciją aiškina E.Gudzinskaitė.

Ji patikino, kad teismai dažniausiai palaiko departamento poziciją. Pareigūnė atmeta kaltinimus, kad dėl imigrantų likimo nusprendžiama „vienu skambučiu“.

„Aišku, niekada nebūna daroma vieno skambučio principu, yra renkama informacija iš duomenų bazių, atliekami patikrinimai vietose, apklausiami kaimynai. Jeigu nepavyksta pačių darbuotojų rasti deklaruotoje darbo vietoje, tai atliekami visokiausi patikrinimai. Negalima sakyti, kad vienas skambutis. Bet kuriuo atveju, jei įmonė veikia, tai niekas ir nenaikina leidimų gyventi. Jeigu jau vyksta patikrinimas – tai yra įtarimų patikrinus duomenų bazes, kad kažkas ten yra negerai“, – sako E.Gudzinskaitė.

Ji patikino, kad ir vizų nuo spalio laukti tikrai nereikia.

„Ne, negali būti. Na taip, mes dabar truputį vėluojame – 6 dienomis. Bet šiuo metu mes nagrinėjame gruodį pateiktus prašymus. Kad nuo spalio kas lauktų, vargu, ten turi būti kažkas labai negerai. Būna tokių labai retų atvejų, kai mums nagrinėjimas sudėtingas ir mes pratęsiame nagrinėjimą, bet tuomet mes kreipiamės į tuos žmones ir paaiškiname, prašome papildomų dokumentų“, – sako E.Gudzinskaitė.

Ji skaičiuoja, kad Migracijos departamentas per 2017 metus iki gruodžio 15 d. panaikino 578 leidimus gyventi dėl „fiktyvios veiklos“, o iš viso panaikinti 2136 leidimai.

„Leidimai naikinami įvairiais pagrindais, kartais ir patys užsieniečiai paprašo, kad būtų leidimas panaikintas“, – sako Migracijos departamento vadovė. Jei jau leidimas gyventi buvo panaikintas, imigrantai gali vėl dėl jo kreiptis – jei jie atitiks sąlygas, naujas leidimas bus išduotas.

„Jeigu tu atleidai darbuotojus, tu nebetenkini sąlygų, tau panaikinamas leidimas. Jeigu tu paskui vėl įsidarbini darbuotojus ir vėl susitvarkai ir ketini jau tvarkingai nebesukčiaudamas tęsti veiklą, tu gali kreiptis dėl naujo leidimo gyventi. Tai galimybė kreiptis dėl naujo leidimo gyventi visuomet išlieka, kai vėl tenkinamos sąlygos“, – sako E.Gudzinskaitė.

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys pateisina priekabų Migracijos departamento darbą.

„Mes turime kontroliuoti tuos srautus, kad neatsibustume vieną dieną su plius milijonu užsieniečių Lietuvoje“, – sako G.Surplys. Jis atkreipia dėmesį, kad imigracijos srautai auga drastiškai, ypač iš Ukrainos.

„Pavyzdžiui, ypač iš Ukrainos nacionalinių vizų 2017 metais buvo išduoda dvigubai daugiau nei 2016 metais, panaši situacija ir su leidimais gyventi – jų ukrainiečiams išduota 40 proc. daugiau nei 2016 metais“, – vardija viceministras.

Augant imigracijos srautui, anot jo, daugėja ir probleminių klausimų.

„Natūralu, kad iškyla problemų su klausimu, kiek iš tų atvykstančių realiai prisideda prie mūsų ekonomikos augimo, dirba čia, kuria verslus, investuoja, o kiek tėra fiktyvūs vadinamieji migrantai, kurie neva atvažiuoja į Lietuvą dirbti, tačiau iš tikrųjų jiems reikia tiktai gauti Šengeno vizą arba leidimą gyventi tam, kad jie išnyktų Vokietijoje arba Skandinavijos šalyse“, – sako G.Surplys.

Jis patikina, kad 2017 metais ir Migracijos departamentas, ir policija „labai sustiprino savo pajėgumus būtent kovojant su nelegalia migracija“.

„Policija pradėjo papildomus tyrimus ir išaiškino ne vieną fiktyvios migracijos atvejį, na o Migracijos departamentas įsisteigė Kontrolės skyrių. Įsteigus tą skyrių buvo pereitas visas sąrašas įmonių ir žmonių, kurie veikia Lietuvoje ir dirba su leidimu gyventi. Tai maždaug penktadalis asmenų ir maždaug penktadalis įmonių, kuriose dirba asmenys, buvo nustatyta, kad neatitinka tų kriterijų, pagal kuriuos darbuotojai atvyko į Lietuvą“, – patikina G.Surplys.

Kalbėdamas apie imigrantų pradėtas bylas prieš Migracijos departamentą viceministras pastebi, kad „85 proc. iš tų iškeltų bylų teismas paliko galioti Migracijos departamento sprendimus – daugumoje atveju sprendimai buvo priimti teisingi“.

„Ir tai rodo, kad iš tiesų ta fiktyvios migracijos opa yra didelė, dėl jos stringa procesai mūsų migracijos sistemoje. Visos patikros apkrauna sistemą ir, grubiai tariant, sistema sukasi su penktadaliu nereikalingų apkrovų, kadangi, kaip minėjau, penktadalis atvejų yra tie, kuriuos galėtume pavadinti nelegalia migracija“, – vertina G.Surplys.

Jis nemato problemų dėl užsieniečių – kiekvienas iš jų dėl neigiamų sprendimų gali kreiptis į teismą, ir tuo metu likti Lietuvoje.

„Labai noriu tikėti, kad mūsų teisinė valstybė sudėlioja visus taškus ant „i“ ir tikrai nebūna išsiųstas nei vienas, kuris atitinka užsieniečių teisinės padėties įstatymo reikalavimus“, – sako viceministras.

Bet viceministras vis tik pripažįsta, kad yra ir ką taisyti – migracijos pareigūnai dirba itin įtemptu grafiku, dėl to ir „atsiranda daugiau broko“.

„Taip, kai kurie Migracijos departamento sprendimai užtrunka per ilgai, turime klientų aptarnavimo problemą dėl įvairių priežasčių. Tikrai įvairius sprendimus būtų galima klientams geriau išaiškinti ar tiesiog teikti informaciją operatyviau, o ne tik tada, kai klientas kreipiasi į teismą. Šiuos nuogąstavimus dėl efektyvesnės Migracijos departamento veiklos ministras yra ne kartą išsakęs ir viešai, tuos dalykus mes bandome tobulinti“, – sako G.Surplys.

Jis aiškina, kad migracijos kontrolė turi sudaryti galimybes Lietuvoje įdarbinti darbuotojus, „kurių tikrai trūksta“, tačiau atriboti tuos, kurie tik naudojasi galimybe patekti į Šengeno zoną ar nori užsiimti neteisėta veikla.

„Kaip rodo teismų praktika, 85 proc. atvejų pripažįstama, kad Migracijos departamento sprendimai buvo teisėti. Negalime sakyti, kad viskas veikia puikiai, tačiau didėjant imigrantų srautui, mes neturime kitos išeities, tik aktyviau užsiimti nelegalios imigracijos prevencija ir kontrole“, – tikina G.Surplys.

Jis vardija, kad nuo šių metų įsigaliojo patvirtintų įmonių „baltasis“ sąrašas – jos be patikrinimų trejus metus gali įsivežti darbuotojus supaprastinta tvarka.

„Visada bus nepatenkintų, ypač jeigu žmogus sumokėjo pinigus arba laukė mėnesį ir gavo neigiamą atsakymą, kad netenkina sąlygų“, – sako viceministras.

Iš tiesų, teismų sprendimuose galima atrasti daug įmonių pavadinimų, kurias įkūrę imigrantai – dauguma jų liko skolingos „Sodrai“ ir yra likviduojamos.

Anksčiau buvo pranešama kad darbo imigracija į Lietuvą pernai išaugo beveik dvigubai, o daugiausia atvyksta ukrainiečių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s