„Nord Stream 2“: Prancūzijos įmonė apmoka rusų dujotiekio statybą ukrainiečių pinigais

Rusų dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos istorija tai yra pasaka apie dvikovą tarp amerikiečių rusofobijos ir europiečių godumo. Pastaroji kol kas ne tik laimi bet ir sukuria unikalius siužetus, kuriuose svarbiausią vaidmenį atlieka Ukraina ir jos vartotojai.

JAV agentūros „Bloomberg“ analitikų skaičiavimais 2018-ais metais ES kompanijos negaus vieno milijardo dolerių – dalies tų pinigų kuriuos Ukraina mokėjo 2017-aisiais už rusiškų dujų reeksportą. Tai įvyks dėl to kad Stokholmo arbitražas įpareigojo Ukrainą pirkti dujas tiesiogiai iš Rusijos pagal sąlygą „imk arba mokėk“.

Daugelį ekspertų tuomet nustebino toks arbitražo sprendimas kuris šiame ginče faktiškai stojo rusų pusėn, nors politinės sąlygos reikalavo priimti kitokį sprendimą (ko ir laukė Kijeve). Reikalas tas kad arbitražas tarp trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos pasirinko ilgalaikę. Nepagrįstas nuosprendis nukreiptas prieš „Gazpromą“ visam laikui sunaikintų pasitikėjimą juo ir paverstų nieku laiką, pastangas ir pinigus kurie buvo išleisti kuriant jį. Renkantis tarp politinės konjunktūros ir strateginės perspektyvos arbitražas suteikė pirmenybę pastarajai dėl to dabar Europos kompanijos ėmė skaičiuoti negautą pelną kadangi tas dujas kurias Ukraina pernai ir užpernai pirko iš ES kompanijų dabar ji pirks tiesiogiai iš Rusijos.

Šiuo atveju juokinga skaičiuoti šią „Lietuvos Žinių“ „ekspertų“ „šizofreniją“, kad „didelė paklausa Europoje sudarė sąlygas „Gazprom“ padidinti gavybą po prastesnių pastarųjų metų rezultatų, kuriuos nulėmė jos dalies vidaus rinkoje mažėjimas ir Ukrainos rinkos netekimas. Ukraina, kuri buvo svarbi klientė, rusiškas gamtines dujas liovėsi pirkusi 2015 metais“. Koks skirtumas „Gazpromui“ iš ko Ukraina perka jo parduodamas dujas jei ji vis tiek jas perka? Ir kaip dėl to gali sumažėti „Gazpromo“ pardavimų turis? Rusiškos dujos prancūzų įmonės perparduotos Ukrainai Slovakijoje yra rusų parduotos dujos ir visai nesvarbu kaip Ukraina tas dujas nusipirko, JI NUSIPIRKO TAS PAČIAS RUSIŠKAS DUJAS, tiktai brangiau – permokėjusi papildomiems tarpininkams – verslas ukrainietiškai.

Stokholmo arbitražo sprendimo kontekste „Bloomberg“ analitikai aptiko vieną labai įdomų faktą: pagrindinis „Gazpromo“ dujų perpardavėjas Ukrainai pasienyje su Slovakija yra prancūzų įmonė „Engie“. Taip, ta pati „Engie“ kuri pardavė rusiškas suskystintas dujas JAV. Ir ta pati „Engie“ kuri yra viena iš projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimo dalyvių! Tokiu būdu išeina kad  tie pinigai kuriuos Ukraina permokėjo prancūzų įmonei už energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iliuziją (t.y. kai įsigijo iš „Engie“ „europines dujas“ padidintomis kainomis) yra leidžiami tam kad pastatyti tą magistralę kuri ateityje gali nužudyti visos šalies dujų transportavimo sistemą ir paversti ją metalo laužu.

Prancūzų įmonė yra ne tik projekto „Nord Stream 2“ akcininkė: ji ir aktyviai priešinasi bet kokiems bandymams užblokuoti jo statybą dėl politiniais sumetimais.

Jos prezidentas Žeraras Mestrale yra daug kartų sakęs kad jo vadovaujama įmonė remia ir teberems šį projektą ir stums jį bet kokiomis sąlygomis.

Beje jis nemano kad šis projektas iš tikrųjų sulauks sankcijų nes jis buvo pradėtas įgyvendinti kiek anksčiau negu 2017-tųjų rugpjūčio 1-ąją nes projektai paleisti po šios datos gali sulaukti JAV sankcijų.

Nenoras aukuoti savo pajamas dėl JAV ir Ukrainos politinių ambicijų yra būdingas ne tik Prancūzijai bet ir Vokietijai. Kaip praneša Europinė žiniasklaida Vokietijos valdžia pasisako prieš tai kad perduoti derybas dėl projekto „Nord Stream 2“ Europos Komisijos žinion.

Maža to Vokietijos Vyriausybės atstovai pareiškė kad Europos Komisija nesugebėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pagrįstų argumentų kurie parodytų kad toks variantas padėtų įgyvendinti Energetikos Sąjungos tikslus.

Jeigu šio projekto įgyvendinimo klausimą spręstų Europos Komisija pagal ES Trečiąjį Energetikos Paketą (ko siekė Lietuva, Lenkija ir dar kelios Rytų Europos valstybės), tai šis klausimas nebūtų išspręstas iki šiol. Tačiau Vokietijos vyriausybės teisininkai pagrįstai mano kad lietuvių ir lenkų (o iš tikrųjų – amerikiečių) reikalavimai dėl „Nord Stream 2“ projekto neturi teisinio pagrindo nei ES teisės nei tarptautinės teisės požiūriu.

Nepaisant to kad Vokietijoje dabar faktiškai nėra pastovios vyriausybės šios valstybės politinė biurokratija tvirtai gina vokiečių energetikos milžinių pozicijas. Tuo ir skiriasi pribrendusių valstybių valdymo sistemos nuo posovietinės erdvės nevykėlių: politikai keičiasi bet nacionaliniai ekonomikos interesai lieka.

Verta pažymėti kad tikimybė kad JAV užblokuos šį projektą būtų didesnė jeigu Amerikos bankai nuosekliai laikytųsi tokios pat rusofobiškos pozicijos kaip ir tam tikra šios valstybės politinio elito dalis. Praktikoje išeina taip kad bankininkų pragmatizmas yra stipresnis už Valstybės Departamento valią.

Pavyzdžiui 2017-tų metų lapkritį JAV bankas „JP Morgan Chase“ ir Japonijos bankas „Sumitomo Mitsui Banking Corp.“ Paskolino „Gazpromui“ 1 mlrd. eurų. Šis faktas rodo kad Baltųjų Rūmų išgalės apriboti rusų stambių įmonių prieigą prie tarptautinių finansų yra ribotos.

Kai net patys aršiausi „Gazpromo“ kritikai ima suprasti kad „Nord Stream 2“ projektas jiems yra naudingas o rusiškos suskystintos dujos parduodamos net ir JAV rinkoje aiškėja kad amerikiečių strategija dėl Rusijos sulaikymo energetikos sferoje žlunga. Be to JAV spaudimo Europos verslui rezultatu tapo faktiškas dviejų pagrindinių ES ekonomikos lokomotyvų – Prancūzijos bei Vokietijos – energetikos kompanijų maištas.

Anksčiau paaiškėjo kad nepaisant nedraugiškos retorikos ir sankcijų 2017-ais metais Rusija transportavo į Europos šalis rekordiškai daug gamtinių dujų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s