Pigi ukrainiečių darbo jėga Lietuvoje: situacija su nelegalia imigracija aštrėja

Vizų prašytojų eilėje prie Lietuvos ambasados Kijeve šaltą kovo rytmetį trypčiojantis 37-erių Olehas rengiasi dirbti kroviku sandėlyje prie Kauno. Jis tikisi pasinaudoti nuo sausio palengvintomis sąlygomis užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Šiaurės Ukrainoje, Sumų mieste šiuo metu gyvenantis vyras sako, kad dabar jo alga tesiekia 150 vos eurų per mėnesį, tad pagrindinis kelionės į Lietuvą tikslas – užsidirbti daugiau pinigų čia pasiliekančiai žmonai ir dviem vaikams.

„Ukrainoje yra firmos, kurios bendradarbiauja su Lietuvos firmomis ir ieško joms žmonių. Buvo atvykę darbdaviai į Kijevą, bendravome, mes jiems tikome ir mus samdo metams. Norisi uždirbti vaikų mokslams“, – sako vienuolikos metų dukterį ir vienerių dar neturintį sūnų auginantis vyras. Su dešimtimis kitų ukrainiečių, daugiausia vyrų, prie ambasados laukęs Olehas tikisi gauti Lietuvos nacionalinę vizą, kuri jam atvertų galimybę praleisti mūsų šalyje vienerius metus. Tokia viza suteikia mažiau teisių nei leidimas gyventi – pavyzdžiui, jis negalės čia registruoti automobilio arba naudotis bendra sveikatos draudimo sistema. Tačiau nuo sausio mėnesio išplėtus trūkstamų profesijų sąrašą tokią vizą gauti kai kuriems darbininkams yra šiek tiek paprasčiau.

„Dabar praktiškai didžioji statybų sektoriaus dalis – užsieniečiai – atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, – teigia ambasados Kijeve pirmasis sekretorius Antanas Šatas. Anot jo, šis palengvinimas sutaupo brangaus laiko darbo jėgą iš užsienio norinčiam pritraukti Lietuvos verslui. Išplėtus sąrašą, kokių profesijų atstovai į Lietuvą gali atvykti po trumpesnių biurokratinių procedūrų, ambasadoje naujus rekordus siekia nacionalinių vizų prašymų ir išduotų vizų skaičius. Tokį kelią pas lietuvių darbdavius 2016 metais praėjo apie 6 tūkst., pernai – apie 12 tūkst., o per maždaug pustrečio šių metų mėnesio – apie 4,5 tūkst. darbininkų. Tokiais tempais legalių ukrainiečių darbininkų į Lietuvą šiais metais atvyks daugiau už 20 tūkst. žmonių: pigi darbo jėga – dar vienas pranašumas ES ekonomikai.

Daugėja ir norinčių visateisio buvimo šalyje. A. Šato teigimu, dauguma nacionalinių visų ambasadoje prašančių žmonių yra tie, kurie „pirmą kartą peržengia slenkstį važiuodami ieškoti galimybių“. Tai daugiausia yra patys darbingiausi žmonės – 25–35 metų amžiaus vyrai, planuojantys vykti dirbti statybininkais ir vairuotojais.

Ambasadoje atmestų nacionalinių vizų prašymų skaičius tesudaro apie 1 procentą, absoliuti dauguma vizų išduodama per savaitę. Ambasados atstovai taip pat aiškina, kad veikia internetinė registracijos sistema ir joje užsiregistravus dokumentus vizai galima pateikti nepraleidžiant kelių valandų eilėje, kaip teko Olehui ir dar visam pulkui jo tautiečių. Dalis jų prie ambasados atvyksta nebaigę pildyti dokumentų ir čia pat pasikonsultuoja su panašius tikslus turinčiais saviškiais. Už keleto metrų atsidarė vagonėlis, kuriame vietiniai siūlo emigruojantiems draudimo paslaugas.

Prašymus nacionalinėms vizoms ukrainiečiai gali pateikti ir jau atvykę į Lietuvą – pavyzdžiui, turintieji biometrinius pasus ir po Šengeno erdvę galintys iki trijų mėnesių keliauti laisvai. Tačiau dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus Migracijos departamente tokių prašymų nagrinėjimas užtrunka ženkliai ilgiau negu toje pačioje ambasadoje Kijeve. Migracijos departamentas fiksuoja, kad daugėja ir norinčių įsitvirtinti – gauti leidimus Lietuvoje gyventi – užsieniečių. Tokių leidimų šiemet jau paprašė daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių (trečdaliu daugiau nei per tokį pat laiką pernai), dauguma čia nori gyventi darbo pagrindu, kurių liūto dalį sudaro būtent darbo imigrantai iš Ukrainos. Didžiąją dalį prašymų (daugiau nei 2,3 iš 4,2 tūkst.) pateikė ukrainiečiai.

Daugelis ukrainiečių darbuotojų Lietuvoje – nelegalai

Užsieniečių darbininkų teisinė apsauga Lietuvoje – kol kas jautrus klausimas. Augant darbuotojų imigracijai, kyla diskusijų dėl atvykėlių teisių apsaugos. Įstatymas draudžia užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą, mokėti mažesnį atlygį nei lietuviams, o jei tokio darbuotojo lietuvio darbdavys neturi, užsienietis turi gauti bent vidutinį atitinkamos ekonominės veiklos rūšies atlygį.

Tačiau tokių nuostatų laikosi toli gražu ne visi darbdaviai. Yra daug atvejų, kai užsieniečiai yra išnaudojami mokant jiems itin mažus atlyginimus. Tą pripažino net pernai susitikusi su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet svarstyta, kad darbuotojų socialinei apsaugai gali būti pasirašyta speciali dvišalė sutartis.

Be kita to, dalis ukrainiečių nukenčia, kai yra įdarbinami nelegaliai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 metais inspekcija nustatė 130 nelegaliai dirbusius užsieniečius, 63 iš jų buvo ukrainiečiai (2016 metais – atitinkamai 60 ir 47).

„Pastaruosius dvejus metus stebima tendencija (daugiausiai statybų sektoriuje), kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio“, – teigia Lietuvos Darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aras Petrevičius. Anot jo, darbo inspektoriai taip pat nustato atvejų, kai Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę kaip turistai, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti.

Analitikai sako, kad darbo imigracija Lietuvai yra neišvengiama dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europą ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo. Tačiau kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą, o dėl nelegalių darbuotojų gali išaugti šešėlinės ekonomikos mastas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s