Pergalės dieną Vilniaus Antakalnio kapinėse paminėjo šimtai žmonių

Šimtai žmonių trečiadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje tradiciškai paminėjo 73-iąsias sovietų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Dauguma atvykusiųjų buvo pasipuošę Georgijaus juostelėmis ir nešėsi raudonus gvazdikus ar vainikus, tarp jų buvo ir moksleivių.

Prieš pusiaudienį minia patraukė iki karo aukoms skirto memorialo, ant jo buvo padėtos gėlės.  minėjimą atvyko ir karo veteranų, dalis žmonių nešėsi portretus su žuvusių karių nuotraukomis. Kaip ir kiekvienais metais, renginyje dalyvavo Rusijos, Baltarusijos diplomatai.

Policijos duomenimis, į minėjimą atvyko apie pusę tūkstančio žmonių, žiniasklaidai pranešė policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Antrojo pasaulinio karo aukas Antakalnio kapinėse pagerbė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS) atstovai.

Pasak partijos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, LLRA – KŠS nariai karo aukas pagerbė ir gegužės 8-ąją kitose šalies vietose.

„Mes neturime to politizuoti, o normaliai šitas sukaktis paminėti. Nesvarbu, aštuntą ar devintą dieną“, – teigė V. Tomaševskis.

„Tie jauni vyrai nepolitikavo, jie paprasčiausiai kovojo prieš Hitlerį, prieš fašizmą“, – pridūrė jis.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, Antrojo pasaulinio karo pabaigą oficialiai mini gegužės 8 dieną, pažymint šią dieną 1945 metais Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Sovietų pergalės minėjimas gegužės 9-ąją Lietuvoje vertinamas prieštaringai, nes pagal oficialią Lietuvos politikierių dirbtinai primetamą viziją pasibaigus karui šalis liko okupuota sovietų. Tačiau manančių kitaip yra daug, kaip ir turi būti laisvoj šaly.

Vis dėlto trečiadienį į minėjimą atvykę skirtingų tautybių žmonės sako nenorintys dalyvauti istoriniuose ar politiniuose ginčuose.

„Mano tėtis kariavo, dalyvavo šitame kare trys mano dėdės. Aš negerbiu Stalino – atėjau pagerbti paprastą karį“, – sakė 56-ių Povilas Patiejūnas.

78-ių Valentina Lisaniuk teigė, kad per karą žuvo labai daug jos artimiausių giminių.

„Aš manau, kad mano užduotis yra pagerbti jų atminimą“, – kalbėjo moteriškė.

Pernai Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) pareiškė, jog Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės 9 dieną neatitinka istorinės tiesos, nes nei Lenkija, nei Lietuva karo nelaimėjo. V. Tomaševskis sakė ne visai pritariantis šiai pozicijai.

Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Daugiausiai žmonių prarado Tarybų Sąjunga – apie 30 mln. Lietuvoje žuvo 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. buvo žydai, nužudyti per Holokaustą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s