Bloga naujiena: vis daugiau Lietuvos žmonių kiekvienais metais atsiduria žemiau skurdo ribos

Lietuvoje pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų arba apie 23 proc. visų oficialiai suskaičiuotų šalies gyventojų. Tai yra 1 procentu daugiau negu 2016-siais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 17,3 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2016-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,7 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2017-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 metais.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 33,4 proc. ir, lyginant su 2016-aisiais, padidėjo 5,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 metais) buvo 255,3 euro ir sudarė 83,2 proc. skurdo rizikos ribos. Anot statistikų, vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 0,1 procentinio punkto iki 25,7 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto iki 18,8 procento. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas ir minimalios mėnesinės algos padidinimas.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto iki 24,5 procento. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 procento. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 metais, nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2017 metais padidėtų iki 29,8 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui padidėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 37,3 procento.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento.

Tuo tarpu Lietuvos valdžiažmogiai suteikia pirmenybę ne skurdo mažinimui bet karinių poligonų statybai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s