SGD terminalas: išpirks, bet kaina – įslaptinta

Valstybė išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą, taip pirmadienį nutarė vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija.

Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai. Tačiau laivo-saugyklos išpirkimo kaina yra slepiama. Pavasarį tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai teigė, kad terminalą valdanti įmonė „Klaipėdos nafta“ už laivą-saugyklą „Independence“ turėtų sumokėti norvegų bendrovei 121–160 mln. eurų.

Tokią sumą ekspertai nurodė vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra įslaptinta.

Pirmadienį posėdžiavusi Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti SGD terminalo ilgalaikio importo galimybes jau dabar priimant sprendimus dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo 2024 metais. Jis užtikrins konkurencingas dujų kainas ir mažiausią SGD infrastruktūros išlaikymo kainą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Vyriausybė teigia, jog sprendimas dėl SGD terminalo įsigijimo priimtas atsižvelgiant į techninę ir ekonominę alternatyvų analizę ir nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas.

„Šiandien mes nevertinome paties SGD laivo-saugyklos įsigijimo aplinkybių, jo dydžio ir kainos pagrįstumo. Šie sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau ir mes neturime jokios galimybės jų keisti. Šiandien svarbiausia maksimaliai užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei mažinti gamtinių dujų išlaidas gyventojams“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Buvo vertinamos dvi pagrindinės alternatyvos – SGD terminalo ilgalaikė nuoma po 2024 metų ir terminalo išpirkimas.

Vyriausybinės komisijos nuomone, didžiausią naudą vartotojams sukurs sprendimas įsigyti SGD terminalą nuo 2024 metų.

Priimant sprendimą dėl terminalo įsigijimo po 2024 metų, siūloma terminalo išlaikymo sąnaudas, tenkančias pagal dabartinį modelį, paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai esą leistų nuo 2019 metų mokestį už SGD infrastruktūrą vartotojams sumažinti kasmet mažiausiai po 23 mln. eurų (nuo 66 mln. eurų iki 43 mln.).

„Žinodami, kad Lietuvai ateityje būtinas ilgalaikis SGD tiekimo užtikrinimas ir dėl energetinio saugumo, ir dėl konkurencingų kainų, rinkomės tą variantą, kuris duodą didžiausią ekonominį efektą ir ilgalaikėje perspektyvoje yra strategiškai tvariausias. Lietuva savo rankose išlaikys prieigą prie tarptautinių SGD rinkų ir kartu turės didžiausią lankstumą ir galimybes ateityje greitai reaguoti į besikeičiančią rinkos situaciją“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Pöyry Management Consulting“ atlikta studija vertino, kad SGD terminalas ir po 2024 metų išliks vienintelis ir pagrindinis Lietuvos rankose esantis kainų spaudimo instrumentas. Konsultantų vertinimu, neužtikrinus ilgalaikio SGD tiekimo importo, nebus užtikrintas pakankamas konkurencinis spaudimas rusiškų dujų kainai.

Studiją dėl SGD terminalo ateities pateikę užsienio ekspertai nevertino trąšų rinkos, kuriai tenka maždaug pusė visų šalyje suvartojamų gamtinių dujų, perspektyvos. Nuo šios pramonės šakos iš esmės priklauso bendras dujų suvartojimas šalyje ir kartu SGD terminalo sąnaudų padengimas pritaikant valstybinio reguliavimo priemones.

Užsienio ekspertai savo ruožtu teigė, jog SGD terminalas eliminuoja riziką dėl regione dominuojančio tiekėjo „Gazprom“ galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir nepagrįstai didinti dujų importo kainas vartotojams. Atsisakius SGD terminalo, ekspertų vertinimu, „Gazprom“ rusiškų dujų importo kainas galėtų padidinti iki 20 proc., o tai reiškia iki 160 mln. eurų permoką kasmet.

Sprendžiant terminalo išlaikymo iki 2024 metų sąnaudų mažinimą, Seimo rudens sesijoje bus inicijuojami su šiuo sprendimu susiję reikiamų teisės aktų pakeitimai. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki 2018 metų pabaigos.

Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos 2015 metais pradėto eksploatuoti SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja. 2017-aisiais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų. 2018 metais už saugumo dedamąją numatoma gauti apie 85,6 mln. eurų. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis reikšmingai nesikeis ir kitąmet.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Daugiausia SGD mokesčio sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“, dėl ko jinai stovi ant bankroto slenksčio. Nuo 2013 iki 2018 metų pabaigos bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien 2018 metais jis turėtų siekti daugiau kaip 20 mln. eurų. Tiek pat SGD mokesčio „Achema“ sumokėjo ir 2017-aisiais.

Pagal šiuo metu galiojančias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatas, Lietuvoje paskirtasis tiekimas galės būti vykdomas ne ilgiau kaip iki 2024 metų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė anksčiau yra sakiusi kad po 2024-ųjų, kai neliks paskirtojo tiekėjo, SGD terminalo mokestis tikriausiai sumažės 20–30 mln. eurų per metus.

Šiuo metu laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios laivą nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Už laivo nuomą valstybinė įmonė per metus moka apie 56 mln. eurų, o per 10 metų iš viso sumokės apie 560 mln. eurų. „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

Kai „Klaipėdos nafta“ įsigis laivą, naujojo savininko rankose bus visi sprendimai, kaip tą laivą įdarbinti. Įmonės vadovas Mindaugas Jusius yra sakęs, kad „laivą būtų galima įdarbinti ir kitoje šalyje, ir kitame kontinente ar naudoti kaip SGD krovinio vežėją“. Kitame kontinente? O kaip gi „mantros“ dėl jo gyvybiškos svarbos Lietuvos energetiniai nepriklausomybei?

Pasibaigus nuomos sutarčiai 2024 metais, už SGD terminalą „Klaipėdos nafta“ turėtų sumokėti norvegų bendrovei 121–160 mln. eurų. Bet tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai, vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra įslaptinta. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s