Ukrainos ir Vengrijos konfliktas dėl Užkarpatės plečiasi

Praėjusią savaitę Kijevas paskelbė, kad vienas Vengrijos konsulas per 72 valandas privalo palikti Ukrainą dėl kaltinimų vakariniame šalies regione dalijus pasus etniniams vengrams. Tai yra naujausias Ukrainos ir Vengrijos santykių išbandymas. Budapeštas po daugybės nesusipratimų su Kijevu jau kelis kartus blokavo Ukrainos valstybės bandymus suartėti su Europos Sąjunga ir NATO.

Užsienio reikalų ministerija Vengrijos konsulą vakariniame Ukrainos Berehovės mieste paskelbė nepageidaujamu asmeniu dėl su konsulo statusu nesuderinamos veiklos. 

„Tikimės, kad ateityje Vengrija susilaikys nuo bet kokių nedraugiškų žingsnių Ukrainos atžvilgiu, o jos pareigūnai – nuo Ukrainos įstatymų pažeidinėjimo“, – pažymima URM pareiškime.

Reaguodama į Kijevo sprendimą išvaryti vengrų diplomatą, Vengrija pareiškė taip pat išsiųsianti vieną ukrainiečių diplomatą iš šalies. Diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto pažymėjo, kad Budapeštas nori gerų santykių su savo kaimynėmis, bet pastaraisiais mėnesiais Kijevas tik didino įtampą. Ministro teigimu, Vengrijos konsulas Ukrainoje nepadarė nieko, kas pažeistų dabartinius įstatymus.

Skandalas kilo praėjusį mėnesį pasirodžius vienam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip minėtas vengrų diplomatas per ceremoniją konsulate Berehovėje dalija pasus etniniams vengrams. Jame taip pat girdėti, kad pasus gavusių asmenų prašoma nepranešti apie tai Ukrainos pareigūnams.

Pasak žiniasklaidos, apie 100 tūkst. Ukrainos piliečių pastaraisiais metais gavo Vengrijos pasus.

Berehovė yra Užkarpatės srityje, prie pat pasienio su Vengrija. Šis miestas laikomas vengrų kultūros Ukrainoje centru. Žmonės čia daugiausia kalba vengriškai, o ne ukrainietiškai, ir laikrodžius dažnas yra atsukęs valanda atgal – kaip Vengrijoje. Be kita ko, mieste ant kai kurių pastatų galima pamatyti plevėsuojančių Vengrijos vėliavų. Pernai viena Ukrainos nacionalistų grupelė buvo nukabinusi svetimą vėliavą nuo miesto rotušės.

Berehovės meras Zoltanas Babekas prisipažino Vengrijos paso neturįs, tačiau tokį yra gavusi žmona. Vadovas tikino, kad niekas tikrai neagituoja miesto prisijungti prie Vengrijos. Vis dėlto paklaustas, ar laiko save Ukrainos patriotu, jis sudvejojo ir nurodė: „Esu šio miesto patriotas.“

Budapeštas įsteigė keletą labdaros organizacijų ir fondų, teikiančių finansinę ir kitokią pagalbą Vakarų Ukrainoje gyvenančiai vengrų diasporai. Kai kas mano, kad tokios priemonės skatina separatizmą. Berehovės mero Z. Babeko teigimu, tikroji problema yra visai ne Vengrijos siūloma parama, bet tai, kad Ukraina jos beveik neteikia. Kai miestas norėjo pastatyti skulptūrą garsiam rašytojui Tarasui Ševčenkai, lėšas rinkti sekėsi labai sunkiai.

Užhorode gyvenantis politologas Dmytro Tužanskis įsitikinęs, kad Ukrainai grėsmė kyla ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Jo žodžiais, čia stipriai juntamas Viktoro Orbano vadovaujamos Vengrijos nacionalizmas. Vasarą Kijevas įpyko, kai Budapeštas pristatė Užkarpatės reikalų ministrą. Po šio kivirčo V. Orbanas pakeitė naujosios pareigybės pavadinimą tam, kad nekiltų klaidingų minčių dėl galimų Vengrijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją.

Budapešte veikiančio tyrimų centro „Political Capital Institute“ direktorius Peteris Kreko mano, kad V. Orbanas, sėdamas nerimą Vakarų Ukrainoje, nori pasirodyti Kremliui patikimu partneriu.

Akivaizdu kad konfliktas Užkarpatės srityje plečiasi. Vasarį Užhorode esantis Ukrainos vengrų partijos „KMKS“ biuras buvo padegtas net du kartus. Šias atakas Budapeštas smerkė ir vadino ukrainiečių ekstremistų provokacijomis. Tokios nuomonės laikėsi ir Maskva.

Tačiau Ukrainos pareigūnai kaip įprastai panašiais atvejais teigė jog išpuolius organizavo Rusija o tiesiogiai surengė lenkų kraštutinių dešiniųjų grupė, dirbanti Kremliui. Maždaug tuo pat metu Kijevas paskelbė, kad rengiasi Berehovėje atidaryti karinę bazę. Budapeštas tokį žingsnį pavadino pasibjaurėtinu, nes tai esą leidžia manyti, jog Ukraina žvelgia į mieste gyvenančius vengrus kaip į grėsmę ir ruošiasi malšinti galimus pilietinius protestus.

Karo ekspertas Oleksijus Arestovičius neseniai perspėjo, kad Vengrijos veiksmai kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, o jų ignoravimas gali privesti prie Krymo scenarijaus pakartojimo Užkarpatėje.

Dar vienas konfliktas tarp Kijevo ir Budapešto įsiplieskė pernai, kai Ukrainoje buvo priimtas diskriminuojantis teisės aktas, kuriame numatyta, kad šalies mokyklose visos disciplinos privalo būti dėstomos išimtinai ukrainiečių kalba. Vengrija būgštauja, kad Naujas įstatymas apriboja vengrų kilmės asmenų, gyvenančių Ukrainoje, teises.

Vengrai, kurių vakarinėje Ukrainos Užkarpatės srityje gyvena apie 100 tūkst., yra didžiausia etninė mažuma regione. Šis kadaise priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s