Ukrainos prezidentas P.Porošenko papildomai apribojo Rusijos piliečių teises

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, kieno iniciatyva po savaitgalio įvykių prie Kerčės sąsiaurio, kai Rusija užėmė trečdalio Ukrainos karinio laivyno, buvo paskelbta karo padėtis, pareiškė apribojantis Rusijos piliečių teises. Kol kas neaišku, ar jis turi omenyje Ukrainoje gyvenančius Rusijos piliečius.

„Ukrainos piliečiams nebus taikomi suvaržymai išsiimant pinigus, keičiant valiutą ar keliaujant į užsienį. Šie suvaržymai bus taikomi Rusijos piliečiams, ir manau, kad tai visiškai pagrįsta“, – „Twitter“ parašė P.Porošenko.

Stebėtojų teigimu, šis žingsnis gana keistas, nes Ukrainoje draudžiama dviguba pilietybė, o P.Porošenko žinutėje nėra pabrėžiama, kad jis kalba tik apie Ukrainoje gyvenančius Rusijos piliečius, nors prezidento žinutė interpretuojama būtent taip.

Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba taip pat pranešė, kad nuo šiol tik Ukrainos piliečiams leidžiama patekti į faktiškai Rusijai priklausantį Krymą. Kitaip tariant, Rusijos piliečiai ten atvykti iš Ukrainos nebegali – kaip ir kitų šalių piliečiai.

Nuo Ukrainos pasienio su Baltarusija taip pat pranešta, kad nemažai Rusijos piliečių nebuvo įleisti į Ukrainą. Naujienų agentūra AP paskelbė, kad į Ukrainą iš Baltarusijos nebuvo įleisti 52 Rusijos piliečiai – net turintys tvarkingus dokumentus, oficialius kvietimus, reikalingus pinigus i.t.t.

Karo padėtį Ukraina pasienio regionuose laikinai – 30 dienų laikotarpiui – įvedė pirmadienį, o P.Porošenka prabilo apie galimą Rusijos invaziją. Tokio sprendimo išvakarėse Rusija apšaudė tris ukrainiečių karo laivus, plaukusius iš Odesos Juodojoje jūroje į Mariupolio uostą Azovo jūroje, tada juos perėmė, o 24 jūreivius sulaikė. Kerčės sąsiauris Ukrainos laivams iki šiol blokuojamas.

P.Porošenka, į incidentą reagavęs karo padėties paskelbimu, prašo NATO pagalbos – pavyzdžiui, atsiųsti karo laivų į Azovo jūrą: „Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirmiausia buvo Krymas, tada – Rytų Ukraina, o dabar jis (Vladimiras Putinas, – red.) nori Azovo jūros.“ Vis dėlto NATO atsakas buvo šaltokas. Aljanso atstovė tiesiogiai į P.Porošenkos raginimą neatsakė, bet pabrėžė, kad „nuo Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo aneksijos 2014 metais NATO smarkiai sustiprino pajėgas Juodojoje jūroje“.

Mat pagal 2003 metų Rusijos ir Ukrainos sutartį šia jūra dalinasi tik šios dvi valstybės – laivai iš trečiųjų šalių į Azovą gali įplaukti (kad ir draugiškiems vizitams) tik gavę tiek rusų, tiek ukrainiečių leidimą. Nereikia nė sakyti, kad Rusija tokio leidimo NATO laivams beveik neabejotinai nesuteiktų. Negana to, Kryme ir aplink Kerčės sąsiaurį de facto šeimininkaujantys rusai gali jį užblokuoti taip, kaip prieš kelias dienas jau buvo padarę. Labiau tikėtina, kad NATO tiesiog skirs dar daugiau dėmesio pajėgumams Juodojoje jūroje – Bulgarija, Rumunija ir Turkija jau kuris laikas neslepia nerimo dėl aktyvaus Rusijos karinio jūrų laivyno elgesio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s