Pilietinis sukilimas: Ukrainoje – gerai, Prancūzijoje – blogai

Prancūzijoje plečiasi „Geltonųjų liemenių“ sukilimas: žuvo jau trys protestuotojai, keli tūkstančiai sužeisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susiduria su didžiausia krize nuo pat savo 18 mėnesių trunkančio valdymo pradžios. Jau kelias savaites jo vadovaujamoje šalyje nerimsta protestai, prasidėję dėl padidinto degalų akcizo, bet ilgainiui virtę prieš vyriausybę nukreiptu judėjimu. Šeštadienį per demonstracijas Paryžiuje prasiveržė smurto banga. Per susirėmimus su policija buvo sužeisti keli šimtai asmenų, vienas žuvo. Pasak kai kurių politikų ir teisėsaugos pareigūnų, savaitgalį situacija panašėjo į sukilimą.

227

Sekmadienį pasirodė pranešimų, kad šalies vyriausybė ketina įvesti nepaprastąją padėtį. Dieną prieš tai tūkstančiai kaukėtų protestuotojų iš „geltonųjų liemenių“ (gilets jaunes) judėjimo, kuris taip vadinamas dėl jų dėvimų ryškių, šviesą atspindinčių liemenių, kelete pačių turtingiausių Paryžiaus rajonų susirėmė su policija ir padeginėjo automobilius, bankus, namus, savo pačių pastatytas barikadas bei daužė vitrinų langus. Vėliau vyriausybės atstovai, kurie sekmadienį rinkosi į skubiai sušauktą susitikimą dėl saugumo, pranešimus apie nepaprastąją padėtį paneigė.

Artimas prezidentui šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, jog per susitikimą buvo svarstoma, kaip pakeisti saugumo pajėgų taktiką, kad ateityje būtų galima suvaldyti tokius protestus. E. Macronas pareiškė, jog niekas negali pateisinti smurto prieš teisėsaugos pareigūnus, ir pavedė savo premjerui Edouard’ui Philippe’ui šią savaitę susitikti su protesto grupių atstovais bei opozicijos politikais, kad būtų rastas sprendimas, kaip sumažinti šalyje tvyrančią įtampą ir užkirsti kelią, jo žodžiais, profesionaliems riaušininkams infiltruotis į gatvės demonstracijas.

Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas informavo, kad per savaitgalio neramumus buvo suimti 378 asmenys, tarp jų 33 nepilnamečiai. Pasak jo, dauguma per mūšius su policija suimtų protestuotojų yra 30–40 metų vyrai, dažnai iš tolimų nuo Paryžiaus regionų, kurie „atvyko grumtis su policija, teigdami, kad jie priklauso „geltonųjų liemenių“ judėjimui“.

E. Macronas sekmadienį į Prancūziją grįžo iš Argentinos, kur dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime. Vos grįžęs jis nuvyko prie Paryžiaus Triumfo arkos apžiūrėti, kokia žala jai padaryta per riaušes. Ant XIX amžiaus paminklo protestuotojai buvo palikę keletą grafičių, skelbiančių: „Mes galvas kirtome už daug mažiau“, „Šalin buržuaziją“, „Geltonosios liemenės triumfuos“, „Macronai – atsistatydink“. Nutekamieji grioveliai šalia monumento buvo pilni ašarinių dujų dėžučių.

631

Netoli Eliziejaus laukų kai kurie pastatai buvo apšlakstyti policininkams skirtų „dažų bombų“ dažais. Besimėtantys akių lašų buteliukai liudijo, kad protestuotojai, kurių daugelis buvo su balaklavos tipo galvos apdangalais ir dujokaukėmis, naudojo įvairias priemones, siekdami atsilaikyti prieš ašarines dujas paleidusius policijos pareigūnus.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, kurį sudaro daugiausia darbininkų klasės atstovai, Prancūzijoje prasidėjo prieš kiek daugiau nei dvi savaites, o jį subūrė didėjančios degalų kainos ir pyktis dėl mažėjančios perkamosios galios.

Pasak E. Macrono, jo degalų politiką skatina siekis, susijęs su klimato kaita, tačiau protestuotojai atšauna, kad prezidentas nesuvokia jų realybės. Dauguma dėl išaugusių būsto kainų mieste negalinčių išgyventi prancūzų į darbą važinėja automobiliais.

Nors masiniai mitingai rengti jau trečią šeštadienį iš eilės, savaitgalį Paryžiaus policija atrodė bejėgė, kai taiki demonstracija staiga virto smurtine, grupei kaukėtų vyrų ėmus niokoti suoliukus, šviesoforus ir grindinius. Per neramumus netoli Paryžiaus žuvo vienas asmuo, tad nuo protestų pradžios aukų skaičius išaugo iki trijų.

Paryžiaus prefektas Michelis Delpuechas per sekmadienio vakarą surengtą spaudos konferenciją teigė, kad policija susidūrė su „ekstremaliu ir beprecedenčiu smurtu“ ir kad protestuotojai į pareigūnus mėtė plaktukus bei metalinius kamuolius. Ugniagesiai užgesino 250 gaisrų, kurie nuniokojo 112 automobilių ir keletą pastatų. Žalos mastas pirmadienį dar buvo skaičiuojamas.

Eliziejaus rūmų atstovas teigė, jog E. Macronas siekia peržiūrėti policijos procedūras, kad būtų galima „palaikyti tvarką per ateinančias dienas“.

„Negalima leisti, kad kiekvienas savaitgalis taptų smurto ritualu“, – duodamas interviu „Europe 1“ teigė vyriausybės atstovas Bejnaminas Griveaux.

Smurtiniai susirėmimai šeštadienį vyko ne tik Paryžiuje, bet ir kituose miestuose. Tulūzoje per susirėmimus buvo sužeisti net 48 policijos pareigūnai. Sekmadienį protestai tęsėsi visoje Prancūzijoje, tačiau šiek tiek mažesniais mastais nei sostinėje. Vietomis buvo blokuojami keliai.

Skaičiuojama, kad savaitgalį visoje Prancūzijoje į gatves išėjo per 130 tūkst. „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių – truputį mažiau nei savaitgalį prieš tai, kai protestuoti išėjo 166 tūkst. žmonių. Nors ir buvo panaudotas smurtas, apklausos rodo, kad protestus palaiko 2 iš 3 prancūzų.

Pagrindiniai E. Macrono oponentai – kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen ir kraštutinių kairiųjų vadovas Jeanas-Lucas Melenchonas pasinaudojo proga prezidentą paraginti paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus. Tačiau toks žingsnis yra vargiai tikėtinas, nes E. Macronas įsikibo į valdžią ir nauji rinkimai keltų grėsmę jo turimai daugumai šalies parlamente.

Nors vyriausybė nerodė jokių ženklų, kad ketina atšaukti degalų akcizo padidinimą ar sumažinti kitus mokesčius, kai kurios „geltonųjų liemenių“ judėjimo grupės leido suprasti, kad yra linkusios sėsti prie derybų stalo. Tiesa, sunku nustatyti, kas atstovauja judėjimui, kuris neturi jokio oficialaus lyderio ar narystės. Tačiau 10 atstovų grupė parašė komentarą savaitraštyje „Journal du Dimanche“, kuriame vyriausybę kvietė sėsti prie derybų stalo. Jie paragino „be jokių sąlygų“ įšaldyti degalų akcizą, taip pat atšaukti naujas ir daug griežtesnes techninės apžiūros taisykles, kurios reiškia didesnes išlaidas vairuotojams. Jie taip pat pareikalavo pakeisti rinkimų sistemą į proporcinę, kuri būtų palankesnė mažesnėms partijoms.

Anot kai kurių politologų ši situacija parodė ES šalių-lyderių politikų dviveidiškumą: kai panašūs dalykai 2013 – 2014 vyko Ukrainoje niekas iš jų neragino „pakeisti saugumo pajėgų taktiką, kad ateityje būtų galima suvaldyti tokius protestus“ ir nesakė jog „niekas negali pateisinti smurto prieš teisėsaugos pareigūnus“. Nes ne savi jie buvo, o ukrainiečių policininkų matyt ne gaila.

 

124

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s