Dabar oficialu: Lietuvoje de-facto siūlo įvesti cenzūrą

Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos gali smarkiai apriboti valdžios kritiką ir žiniasklaidos laisvę. Nauji siūlymai plačiai apibrėžia galimus pažeidimus, o Seimui atskaitingai komisijai siūloma suteikti galimybę griežčiau vertinti žiniasklaidos turinį.

Trečiadienį Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios gali sukelti nemažai šurmulio visuomenėje. Jose bus įteisintas ne tik draudimas žiniasklaidoje skleisti dezinformaciją, karo propagandą ar kurstyti karą, bet ir „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“.

Tam kad šiek tiek užmaskuoti savo tikrus ketinimus ir pateisinti faktinį cenzūros įvedimą įstatymo pataisomis taip pat bus siūlo numatyti draudimą demonstruoti medžiagą, kurioje „patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti šias medžiagas, sprogmenis ar kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus, skatinamas kitoks visuomenės sveikatai ypač pavojingas elgesys“.

Šių nuostatų įgyvendinama prižiūrės, pažeidusius bausti galės cenzūros organas  – Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri atskaitinga Seimui.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Valstiečių žaliųjų lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis pabrėžė, kad įstatymo projektą inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta speciali darbo grupė.

Paklaustas apie motyvus, lėmusius pataisų siūlymą, R.Karbauskis pasiūlė tiesiog perskaityti juos išdėstytus aiškinamajame rašte.

„Ne, nemanau. Jūsų nurodytos sąvokos nėra naujos, jos jau naudojamos teisės sistemoje, kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui: jos paimtos iš Seimo lygiai prieš metus, patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos“, – atsakė jis, pasiteiravus dėl plačių pataisose minimų pažeidimų ir sąvokų.

Paklaustas, ar tokios pataisos neapribos žodžio laisvės ir piliečių galimybės kritikuoti valdžią, Seimo valdančiosios daugumos lyderis buvo lakoniškas.

„Ne, neapribos“, – atkirto R.Karbauskis.

Tuo tarpu Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius pastebėjo, kad pataisos pasiūlytos neaptarus jų su žurnalistų bendruomene, o naujai suteikiamos galios LRTK gali reikšmingai pakeisti situaciją.

„Mano požiūriu, bet kokie išankstiniai informacijos skleidimo ribojimai be teismo įsikišimo kelia daugiau skepticizmo ir įtarumo. Grėsmė žodžio laisvei atsiranda, jei ne praktiškai, tai teoriškai ji tikrai kyla“, – konstatavo D.Radzevičius.

„Jei mes kalbame apie teisę skleisti informaciją, tai bet kuri žiniasklaidos priemonė, veikianti Lietuvoje, iškilus klausimui dėl bet kokio turinio, sprendžia jį teisme. Lietuvoje cenzūra neegzistuoja ir teismas turi nuspręsti, kad kažką galima uždrausti spausdinti, platinti, riboti. Šita koncepcija gal nėra tobula, bet ji iš visų teisinių instrumentų yra demokratiškiausia, nes teismas ta vieta, kur gali apsiginti, diskutuoti. Didžiausia grėsmė žiniasklaida kyla tada, kai pasikeitimai daromi ne demokratiniu būdu, o iš jėgos pozicijų“, – įspėjo LŽS vadovas.

Jo manymu, bet kokie pakeitimai, kurie suteikia institucijoms galią riboti žiniasklaidos turinį, kelia daug klausimų. Lietuvos sprendimas dėl šių pokyčių gali kelti klausimų ir tarptautinėms organizacijoms.

„Atsiranda nemenka klaidos galimybė. Teisme tu gali patikrinti argumentus, o institucijoje sprendimas priimamas kitaip. Sakau tai ne todėl, kad nepasitikėčiau LRTK, bet žinome, kad sprendimai turi būti priimami greitai ir klaidos tikimybė yra nemaža. Galima sprendžiant tam tikrą problemą suklysti ir taikyti neproporcingą ribojimą“, – sakė D.Radzevičius.

„Reikia daug diskusijų ne tik su žurnalistais, bet ir su žmogaus teisių specialistais. Atkreipčiau dėmesį, kad formuluotės turi problemą, nes yra arba nekonkrečios, nenumatančios variantų, kad realiame gyvenime gali tekti žvelgti plačiau, arba platesnės formuluotės gali būti taikomos per plačiai. Taip gali atsitikti ir šiuo atveju. Tad turi būti nemažai specialistų, kurie pateiktų savo išvadą šiuo klausimu, kiek efektyvus būtų šis reguliavimas“, – kalbėjo LŽS pirmininkas, patvirtindamas, kad pataisos registruotos neįtraukus žurnalistų atstovų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s