Įvertino Lietuvos šimtmečio renginius: priminė studentišką „suneštinį balių“

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiai nepasiteisino ir labiau priminė studentišką „suneštinį balių“, LRT RADIJUI sako ryšių su visuomene agentūrų asociacijos vadovė Romualda Stonkutė. Jos teigimu, buvo padaryta tik 30 procentų to, ką buvo galima padaryti.

R.Stonkutė teigia, kad Lietuva šimtmečio minėjimo neišnaudojo. Pasak jos, valstybės vaidmuo šiame procese buvo menkas, nebuvo išgryninta esminė idėja, kuri leistų pasijausti vienos valstybės piliečiais, dėl ko šimtmečio renginiai nesulaukė visuomenės ir ypač jaunimo aktyvumo.

„Nepaisant visų gražių dalykų, mano manymu, vienos didelės minties nebuvo. Šimtmetis atrodė tarsi toks studentiškas „suneštinis balius“: idėjos sumestos į krūvą ir iš to padaryta tam tikra programa […]. Pasiklausiau savo rato žmonių, ar dalyvavo šimtmečio renginiuose, ir man buvo liūdna klausyti, kad jie nebuvo nė viename renginyje, nors tai yra jauni, pilietiški žmonės. Visa tai parodo, kad šie renginiai nepritraukė žmonių dėmesio. Manau, kad padarėme 30 proc. to, ką galėjome padaryti“, – atkreipia dėmesį R. Stonkutė.

Jos teigimu, brandaus šimtmečio minėjimo nebuvo, nes vyriausybė to struktūriškai nesuorganizavo ir neskyrė aiškaus finansavimo: „Darbo grupė, kuri neturėjo konkretaus biudžeto, turėjo dirbti su gausybe institucijų, eiti, prašyti, kad jos kaip nors prie visko prisidėtų […]. Jie negalėjo nieko brandaus padaryti, nes pats darbo principas neleido to padaryti […]. Vyriausybė atidavė galią viską koordinuoti, bet neskyrė tikslių finansų […]. Mes pasidarėme triukšmingą šventę su daug fejerverkų, bet nebuvo šansų to padaryti brandžiau.“

Anot R. Stonkutės, ryšių su visuomene agentūrų asociacija siūlė nemokamas konsultavimo paslaugas vyriausybei, tačiau į jų siūlymus sureaguota nebuvo: „Dar 2017 m. pabaigoje mes vyriausybei pasiūlėme nemokamas paslaugas, konsultacijas šimtmečio minėjimo koncepcijai sukurti. Būtume pritraukę kūrybingų žmonių, pasirūpinę sklaida. Matėme, kad visuomenė šimtmečio labai laukė.“

Vilniaus universiteto profesorė Natalija Arlauskaitė pritaria R. Stonkutei. Jos teigimu, nebuvo aišku, kam ši šventė buvo skirta: „Daug kartų šie metai buvo pervardyti. Įvairių renginių anotacijose matyti, kad šventėme ir valstybės šimtmetį, ir valstybės atkūrimo šimtmetį, ir valstybingumo šimtmetį, kas iš dalies parodo koncepcijos stygių. Buvo ir gražių, ir nevykusių iniciatyvų. […] Net jeigu vasario 16-osios reikšmė kam nors individualiai išaugo, visgi ką mes šventėme ir ką tebešvenčiam – nėra aišku.“

N.Arlauskaitė teigia, kad po šimtmečio minėjimo išliks viskas, kas buvo sukurta – tiek geros, tiek blogos iniciatyvos. „Liks ir tai, ko „prikepta“: paminklai, miestų puošyba, filmai. Todėl, yra labai svarbu, ne tai, kas vyko per šimtmečio metus, o tai, kas vyko iki tol.“

Paklaustas, kaip šimtmečio minėjimas praėjo vyriausybės akimis, Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos ekspertas Marius Gurskas teigia, kad tai buvo ypatinga dovana visai valstybei – Lietuvos šimtmečio metai parodė žmonių bendrystę, pilietiškumą ir brandą. Anot pašnekovo, šimtmečio metai visus lietuvius skatino kurti, pažinti ir švęsti.

„Šventė ne tik didieji, bet ir mažieji Lietuvos miestai, rajonai, savivaldybės, emigrantai taip pat aktyviai įsitraukė. Per šimtmečio metus įvyko daugiau kaip tūkstantis renginių Lietuvoje ir daugiau kaip šimtas renginių užsienyje. Lietuva, jos kultūros ir mokslo pasiekimai buvo pristatomi garsiausiose pasaulio salėse, organizuotos specialios parodos, sukurti kino filmai. Kiekvienas turėjome galimybę pajausti asmeninį ryšį su šimtmečiu“, – sako M. Gurskas.

Jo teigimu, buvo sukurta telkianti idėja, kurios tikslas – skatinti visuomenės įsitraukimą ir pilietiškumą. Anot vyriausybės atstovo, pagrindinė šimtmečio minėjimo mintis – paskatinti visuomenę tapti aktyvia valstybės kūrėja. Kaip to įrodymą pašnekovas įvardija projektus ir iniciatyvas, pritraukusias visuomenės ir ypač jaunimo dėmesį. Tokie projektai, anot M. Gursko, turi išliekamąją vertę.

M.Gursko aiškinimu, šimtmečio minėjimui buvo skirta 11 mln. eurų, tačiau atskiro biudžeto nebuvo, tam reikėjo įvairių institucijų pagalbos: „Vyko labai produktyvus bendradarbiavimas. Aš manau, kad ši kampanija buvo vykusi: bendradarbiavome su televizija ir portalais. Kalbėjome apie tai, ką švenčiame, kodėl švenčiame, iš ko gimė daug kitų iniciatyvų. [..] Daugybė renginių paskatino geresnę visuomenės emocinę būseną. Tam tikrų projektų nepavyko įgyvendinti, bet mes iš to mokomės.“

Vertindamas šimtmečio minėjimo sėkmę, Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys teigia, kad tikrasis rezultatas bus matomas po metų ar dvejų, jeigu pradėtos iniciatyvos turės tęstinumą.

„Svarbiausia, ar šios iniciatyvos išliks po penkerių ar šešerių metų […]. Man asmeniškai trūko diskusijų apie tai, kas mus dabar supriešina, kas yra pilietiškumas, koks mūsų santykis su valstybe. Istorija nėra tam, kad ją paminėtume ir pamirštume. Svarbu yra tai, kiek istorija tampa aktuali dabar. Puiku, kad užsienyje tapome įdomesni, nes esame nedidelė valstybė ir užsieniui ne visada esame įdomūs. Šimtas yra įspūdingas skaičius, dėl to reiktų skatinti pilietiškumą. Didžiausia dovana šimtmečio proga, manau, būtų geros švietimo ir sveikatos reformos“, – LRT RADIJUI sako D. Puslys.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s