Seimo teisininkai pasisakė prieš pataisas dėl draudžiamos informacijos: ribotų objektyvią kritiką

Seimo teisininkai pasisakė apie didelio nepasitenkinimo sulaukusias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Parlamentinio Teisės departamento pateiktoje išvadoje teigiama, kad priėmus tai, kas siūloma, už bet kokią kritiką valstybės institucijoms galėtų būti baudžiama. Pasak Parlamento teisininkų, galimai turėtų būti koreguojama įstatymo projekto nuostatos dalis, susijusi su draudimu skelbti informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

„Pažymėtina, jog įstatyme esant tokiai formuluotei, iš esmės bet kokia kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija, skatinanti nepasitikėjimą. Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Joje pabrėžiama, jog įstatymas turėtų nustatyti aiškų kriterijų, atribojantį kritikos skelbimą nuo siekio veikti prieš nacionalinio saugumo interesus, tai yra: turėtų būti siekiama riboti ne bet kokios informacijos, o nepagrįstos klaidinančios ir prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, skleidimą.

Teisininkai atkreipė dėmesį, kad, pagal projektą, pats dezinformacijos skleidimo faktas, neatsižvelgiant į tokios informacijos skleidimo motyvus ir pasekmes, jau savaime yra laikomas tokiu įstatymo pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo siekiama kovoti su dezinformacija ir aiškiai numatyti Nacionalinio saugumo strategijoje išskirtą draudžiamos skelbti informacijos kategoriją – prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą informaciją.

Tačiau Seimo teisininkai pažymėjo, kad minėtoje strategijoje prie informacinių grėsmių išskirta ne bet kokia dezinformacija, o nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka.

„Svarstytina, ar bet kokio pobūdžio dezinformacija, neatsižvelgiant į jos skleidimo tikslus ir galimas neigiamas pasekmes visuomenėje, gali būti laikoma informacija, nukreipta prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, už kurios skleidimą taikomos pačios griežčiausios poveikio priemonės“, – pabrėžiama Teisės departamento išvadoje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad minėtas pataisas turėtų teikti ne Seimo komitetas, kaip atsitiko šiuo atveju, o Vyriausybė, nes į įstatymą perkeliamos europinės normos. Jis tikino, kad Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos normos į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkeliamos šių normų neplečiant ir nesudarant galimybių interpretacijoms.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s