„Cenzūros įstatymas“ skinasi kelią: Seimas pritarė žodžio laisvę ribojančioms pataisoms

Seimui pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Taip vadinamo „Cenzūros įstatymo“ projektą sukritikavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir Seimo teisininkai, kai kurie Lietuvos politikai. Nepaisant to po pateikimo pataisoms buvo pritarta.

Iš esmės sprendžiant tokį svarbų klausimą balsavime dalyvavo mažiau už du trečdalius parlamentarų – t.y. 91 Seimo narys: už balsavo 53, prieš – 20, susilaikė – 18 tautos išrinktųjų.

„Man atrodo, kad tas triukšmas, kuris kilo dėl papildomų formuluočių, yra maža dalis reakcijos, kuri bus į pačią direktyvą, nes ten yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, dėl reklamos draudimų. Todėl kviečiu tuos, kurie domisi, skaityti direktyvą“, – šeštadienį sakė Ramūnas Karbauskis.

Liberalas Simonas Gentvilas klausė, ar tai nebus apynasris žiniasklaidai, kritikuojančiai blogai veikiančią valstybės instituciją ar žinybą.

„Tai yra dalis direktyvos, kuri Europos Komisijos prašymu yra perkeliama į mūsų įstatymą dėl to, kad yra išorinės jėgos, kurios nori destabilizuoti situaciją šalyse, kišasi į rinkimus“, – aiškino R.Karbauskis.

„Problema kyla tada, kai žmonės skaito tai, kas parašyta. Negaliu žinoti, kas dedasi jūsų galvoje. Pagal tokį projektą, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas už tai, kad šūkavo kovo 15 dieną „gėda Seimui“, jis turėtų būti persekiojamas. Kaip jūs, redaguodamas projektą, atskirsite grėsmes iš išorės nuo pastangų suvaržyti asmenų ir žiniasklaidos laisvę“, – projektą kritikavo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Ačiū Dievui, R.Karbauskio teigimu, asmenys vis tik galės kritikuoti valstybės institucijas.

„Mes užsiiminėjame interpretacijomis. Ketinimo įvesti į teisę ribojimus žodžio laisvei, draudimą kažką kritikuoti nebuvo, nėra ir nebus“, – E.Gentvilui replikavo R.Karbauskis.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, kad tai yra sistemingas veikimas prieš žiniasklaidos laisvę.

„Kai lietė išmokas žemdirbiams, jūs kalbėjote, kad blogai padaryta, kad nereikėjo pataikauti Europos Komisijai. Kai kalba eina apie žodžio laisvę, tada viskas tvarkoj, pasidarote akli vykdytojai. Tai tikrai simboliška Sausio 13-osios minėjimo dienomis“, – stebėjosi Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Prie klausimo svarstymo bus grįžta Seimo pavasario sesijoje.

Po pateikimo pritarta ir konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės bei jos kolegų Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms. Jose nurodoma, kad draudžiama skelbti informaciją, kuri ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą, taip pat neleistina laikoma „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.

Nors R.Karbauskis sakė nematantis grėsmės žodžio laisvei, premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos normos į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkeliamos šių normų neplečiant ir nesudarant galimybių interpretacijoms.

„Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus“, – teigė premjeras.

Anksčiau kritiką šioms pataisoms išsakė ir Seimo teisininkai. Parlamentinio Teisės departamento pateiktoje išvadoje teigiama, kad priėmus tai, kas siūloma, bus galima bausti už bet kokią kritiką valstybės institucijoms.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s