Venesuelos politinė krizė: priežastys ir perspektyvos

Ilgame JAV tarptautinės teisės pažeidimų bei kišimųsi į kitų valstybių vidaus reikalus sąraše – eilinis epizodas. Šį kartą pasaulio švyturys ištiesė savo purvinas rankas į Lotynų Amerikos lyderę – Venesuelą.

Bet kodėl būtent Venesuela? Atsakymas labai paprastas – nafta. Ši šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal šių energijos išteklių atsargas! Irakas, Libija, Sirija. Dabar – Venesuela.

JAV valstybės skola ženkliai išaugo. Dabar ji sudaro beveik 22 trilijonų dolerių ir tebeauga. Visas pasaulis supranta kad tokios skolos JAV nesugrąžins matyt niekada. Bet tokiu atveju valstybės pinigai turi kainuoti nieką. Tačiau JAV dolerius noriai perka kitos šalys, stambios korporacijos, bankai, investuotojai ir paprasti piliečiai. Kodėl? Todėl kad už dolerį prekiaujamos žaliavos – nafta ir gamtinės dujos. JAV valiuta kartais taip ir vadinama – naftos doleris. Ir kol nafta perkama už dolerį – viskas bus taip kaip yra dabar.

Bet reikalas tas kad tam tikros šalys nuosekliai stengiasi atsikratyti šios praktikos ir pirkti žaliavą už kitas valiutas. Geriausiai sekasi tai daryti Kinijai kuri perka naftą už juanius. Artimuosiuose Rytuose JAV jau „susitvarkė“, Rusijai užkūrė pirtį Ukrainoje. Ir ėmėsi Venesuelos.

Venesueloje nerimstant pilietiniams protestams JAV pritarimu parlamento pirmininkas opozicijos lyderis Juanas Guaido per vieną iš mitingų pasiskelbė laikinuoju Venesuelos lyderiu.  JAV ir jų „sąjungininkai“ regione Brazilija, Kolumbija, Čilė, Peru ir Argentina išreiškė palaikymą J.Guaido ir pripažino jį šalies lyderiu. Prie jų prisidėjo Didžioji Britanija, Kanada ir Izraelis. Europos Sąjungos lyderės Ispanija, Prancūzija ir Vokietija pareikalavo iš Maduro nedelsiant paleisti vyriausybę ir surengti pirmalaikius rinkimus. Šį ultimatumą Maduro griežtai atmetė pridūręs kad jo vadovaujama šalis nėra susijusi su Europa.

Tuo tarpu Bolivija, Iranas, Kuba, Kinija, Meksika, Rusija, Turkija ir Urugvajus  išreiškė paramą socialistui Maduro. Šios šalys priminė apie tarptautinę teisę ir demokratiją.

Beje dėl demokratijos. Vakarai faktiškai parėmė apsišaukėlį kuris nebuvo išrinktas per demokratines procedūras. Čia esą – kitoks atvejis. Šiame fone labai ciniškai skamba Prancūzijos prezidento E. Makrono žodžiai kuris pasveikino žmonių pastangas kovojant už savo teises gatvėse. Tiktai kažkodėl jis nepasveikino „Geltonųjų liemenių“ – t.y. Prancūzijos žmonių pastangų kovojant už savo teises gatvėse o jų lyderio nepripažino „laikinuoju šalies vadovu“. Bet čia jau kitas reikalas.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad yra pasirengusios panaudoti visas priemones, jei N.Maduro mėgins pažaboti opoziciją, leisdamos suprasti, kad neatmeta ir karinės jėgos panaudojimo galimybės.

N.Maduro į tai atsakė pareiškimu, kad nutraukia diplomatinius santykius su Vašingtonu.

„Nešdinkitės! Palikit Venesuelą. Mes dar turime savigarbos, velniai griebtų!“ – sakė N.Maduro ir nurodė JAV diplomatams per 72 valandas išvykti iš šalies.

Tačiau J.Guaido socialiniame tinkle „Twitter“ į tai atsakė, kad jam vadovaujant Venesuela nori, kad amerikiečių diplomatai liktų šalyje. JAV Valstybės departamentas savo ruožtu pareiškė, kad „buvęs prezidentas N.Maduro“ neturi įgaliojimų nutraukti šalių diplomatinius santykius.

„Jungtinės Valstijos nepripažįsta Maduro režimo Venesuelos vyriausybe“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.

O kas gi šis apsišaukėlis?

Juanas Guaido – 35-erių metų Venesuelos politikas, šalies opozicijos ir parlamento – Nacionalinės Asamblėjos – lyderis. Gimė 1983-čių metų liepos 28-tą dieną Venesueloje. Jo tėvas buvo lėktuvo pilotas, motina – mokytoja. Iš viso jo šeimoje buvo net aštuoni vaikai.

1999-tais metais dėl stichinių nelaimių jo šeima prarado namą ir nedidelį verslą. 2007-tais metais baigė Katalykų universitetą įgijęs pramonės inžinieriaus specialybę. Po universiteto mokėsi JAV Džordžo Vašingtono universitete pagal specialybę „Valstybės vadyba“. Studijų JAV metų aktyviai dalyvavo studentiniame judėjime. Nuo šio laiko ėmė viešai kritikuoti tuometinį Venesuelos prezidentą Ugo Čavesą. Tarp kitko, bet šiame universitete mokėsi ir kitas JAV statytinis, įvykusio valstybės perversmo Gruzijoje bei neįvykusio valstybės perversmo Ukrainoje organizatorius Mihailas Saakašvilis. Vėl sutapimas?

2009-tais metais įstojo į kairiųjų partiją „Tautos valia“. Jo partijos bendražygiu tapo buvęs opozicijos lyderis ir Karakaso meras Leopoldo Lopesas. Jiedu dėjo dideles pastangas prieš Čavesą ir Maduro.

Nuo 2010-tų iki 2015-tų metų jis dirbo parlamento nario padėjėju, 2015-taisiais buvo išrinktas Nacionalinės Asamblėjos deputatu nuo Vargas valstijos. Tapęs deputatu jis pradėjo aktyviai užsiimti tiriamąja veikla ir kova prieš korupciją.

2018-tais metais jis buvo paskirtas Venesuelos opozicijos lyderiu. Nuo š.m. sausio 5-tos dienos eina Parlamento pirmininko pareigas.

Ir kokios perspektyvos?

O jos yra niūrios. Visiems. JAV nusitaikė į Venesuelos naftą ir į savo varžovus. Kinija ir Rusiją yra padariusios į šią Lotynų Amerikos šalį milžiniškas investicijas ir šiaip sau nepasiduos. Kinai į Venesuelos naftos pramonę investavo daugiau kaip 50 milijardų JAV dolerių, rusai – trimis kartais mažiau. JAV irgi supranta kad po nesėkmės Sirijoje ir skambių pareiškimų kelio atgal nėra. Reiškia šioje šalyje gali kilti pilietinis karas. Svarbiausia kad jis neperaugtų į regioninį ar net pasaulinį karą. Branduolinio ginklo laikais per Trečiąjį pasaulinį karą žmonija gali neišgyventi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s