JAV griežtai ragina NATO nares ir toliau didinti išlaidas karui

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo kariniua biudžetus. Tai leis JAV ginklų gamintojam ir toliau gauti didelį pelną, nes pats didžiausias ginklų gamintojas bei eksportuotojas pasaulyje yra būtent JAV.

D.Trumpas pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai.

„Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D.Trumpas žurnalistams.

Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese. JAV J. Stoltenbergas lankosi minint 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.

D.Trumpas prisiėmė nuopelną dėl didėjančių NATO narių gynybos biudžetų, nors jų augimas prasidėjo dar prieš jam tapus JAV prezidentu.

Gynybos išlaidos „šovė aukštyn“, tvirtino JAV vadovas ir pridūrė, kad iki jam tampant prezidentu sąjungininkių gynybos biudžetai mažėjo.

„Žmonės moka, ir aš labai džiaugiuosi“, – sakė D.Trumpas. Džiaugiasi ir ginklų gamintojai, o Lietuvos senjorai – kažkodėl nesidžiaugia.

D.Trumpas, tapęs NATO valstybės steigėjos prezidentu, jau ilgą laiką abejoja dėl šios organizacijos naudingumo ir dažnai vadina kitas valstybes nares išlaikytinėmis. D. Trumpui tapus JAV prezidentu iš išreiškus nepasitenkinimą dėl skirtingų šalių narių bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies skirimo karo išlaidoms NATO narės įsipareigojo iki 2024 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2 proc. savo BVP, o kai kurios (pavyzdžiui, Lietuva) – ir daugiau.

 JAV šiuo metu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP. Bendrai NATO išlaidos gynybai auga ir iki 2020 metų pabaigos sąjungininkės nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią 2016-aisiais išlaidas bus padidinusios 100 mlrd. dolerių (88,5 mlrd. eurų).

Buvęs Norvegijos premjeras J.Stoltenbergas palaiko D.Trumpo poziciją dėl išlaidų gynybai didinimo ir sako, kad JAV prezidento griežtas raginimas davė rezultatų.

„NATO yra stiprus aljansas, bet tam, kad išliktume stiprus aljansas, turime būti sąžiningi. Todėl sąjungininkės turi daugiau investuoti į gynybą. Jūsų žinutė yra griežta, ir jūsų žinutė jau padarė įtakos“, – D.Trumpui antradienį sakė NATO lyderis.

Jubiliejinė kalba J.Stoltenbergas trečiadienį sakys kalbą abiejų Kongreso rūmų nariams; tai rodo amerikiečių įstatymų leidėjų tvirtą paramą NATO, kuri 1949-ųjų balandžio 4-ąją buvo įkurta Vašingtone.

Minėdami 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines, 29 šalių narių diplomatijos vadovai trečiadienį renkasi į dvi dienas truksiančias derybas.

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos NATO įtvirtino kai kurių Europos šalių ir JAV partnerystę, paremtą karine galia ir kapitalistine santvarka. Kai Tarybų Sąjunga pasiprašė į Aljansą, JAV griežtai atsisakė todėl TSRS teko kurti atsvarą NATO – socialistinių šalių karinį politinį bloką – Varšuvos sutarties organizaciją.

Suirus Tarybų Sąjungai ir dingus ideologiniams nesusitarimams kapitalistinė Rusija vėl pasiprašė į NATO. Ir jai vėl buvo atsisakyta. Todėl šiandien NATO tebelaiko Rusiją grėsme, nors D. Trumpas akcentuoja, kad reikia gerinti santykius su Maskva.

„Tikiuosi, turėsime gerus santykius su Rusija, – sakė D. Trumpas. – Manau, sutarsime.“

Ketvirtadienį NATO šalių užsienio reikalų ministrai grįš prie mėgstamiausios JAV prezidento temos – „sąžiningo naštos pasidalijimo svarbos“, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

Nors NATO valstybės nesutaria dėl išlaidų gynybai klausimo, dauguma Aljanso narių pritaria susirūpinimui dėl Rusijos, kieno auganti karinė galia pastaruoju metu neramino nesankcionuoto karinės jėgos panaudojimo šalininkus: įvykiai Sirijoje ir Venesueloje rodo jų erai atėjo galas.

„Ieškome būdų padaryti daugiau visame Juodosios jūros regione. Atidžiau stebėsime padėtį, Juodojoje jūroje bus daugiau NATO šalių laivų. Taip pat galioja sankcijos, įvestos Rusijai dėl veiksmų Ukrainos teritorijoje“, nurodė JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison.

J.Stoltenbergo teigimu, užsienio reikalų ministrai veikiausiai pritars siūlymui didinti paramą Ukrainai ir Gruzijai, pavyzdžiui, rengiant jūrų bei pakrančių apsaugos pajėgų pratybas.

Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat svarstys, kokių tolesnių žingsnių imtis žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tvirtina, kad viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų esą pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą. Nors ekspertų nuomone tai tėra pretekstas kadangi tokią ginkluotę dabartiniu metu turi ne tik Rusija ir JAV, bet ir Kinija, Iranas bei kitos šalys, kurių šie apribojimai neliečia. Todėl JAV siekia naujos globalinės sutarties, o tam kad sukurti naują sutartį reikia sunaikinti seną, kuo JAV jau ir užsiima.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s