Kur eina ES pinigai išskiriami kovai prieš narkotikų kontrabandą Centrinės Azijos šalyse?

Nelegali narkotikų apyvarta yra viena pavojingiausių problemų daugeliui pasaulio valstybių. Kiekvienais metais dėl narkotikų vartojimo miršta tūkstančiai žmonių tarp kurių – šimtai paauglių ir net vaikų. Reaguodamos į šią problemą pasaulio valstybės supranta jos mąstą ir svarbą nes su neteisėta narkotikų apyvarta yra glaudžiai susiję ir kiti nusikaltimai, kurie gresia tarptautiniam saugumui ir stabilumui: nelegali prekyba narkotikais yra tarptautinio terorizmo bei ekstremizmo finansavimo šaltinis.

Šiandien daugiausia narkotikų gaminama Afganistane, kur labiausiai paplitusi žemės ūkio kultūra yra opijaus aguona: ji užima apie 80 % visos dirbamos žemės ploto.

Tačiau akivaizdu kad už narkotikų plitimą yra atsakingi ne tik jų gamintojai bet ir transportuotojai. Šiame fone ypatingą dėmesį pritraukia žmonės kurie užtikrina narkotikų pristatymą galutiniams vartotojams. Kaip rodo praktika neretai tarp jų yra ir žmonės einantys aukštas pareigas valstybėse ir  besinaudojantys savo tarnybine padėtimi. Dažnai jie dengia stambius narkotikų transportavimo kanalus.

Sunkūs narkotikai (visų pirma, heroinas) yra gabenami į ES iš Afganistano per Centrinės Azijos šalis. Tarptautinė bendruomenė imasi aktyvių priemonių kovoje prieš narkotikų kontrabandą. Šioje veikloje aktyvų vaidmenį atlieka JTO kovos prieš narkotikus bei nusikalstamumą valdyba (UNODC) bei jos sukurtas Centrinės Azijos regiono kovos prieš narkotikų kontrabandą į ES koordinacijos bei informacijos centras (CARICC). Tačiau nepaisant šios veiklos atskiri narkotikų kontrabandos kanalai sėkmingai funkcionuoja. Ši problema smarkiai apsunkina ir taip nestabilią padėtį Europoje nes ji yra glaudžiai susijusi su didžiuliu neteisėtų migrantų antplūdžiu bei su terorizmo grėsme.

Tarp kitko Europos Sąjungos valdymo organai leidžia ženklias mokesčių mokėtojai pinigų sumas kovai prieš neteisėtą narkotikų apyvartą. Tačiau tų milijonų eurų kuriuos neatlygintinai gauna nuo ES  Centrinės Azijos vyriausybės kovai prieš narkotikus nepakanka kad garantuotai užkardyti narkotikų gabenimo į ES šalis kanalus. Mat šių šalių pareigūnai ne tik nekovoja prieš nelegalią narkotikų apyvartą bet dažnai ir vadovauja šiai nusikalstamai veiklai.

Apie 25 proc. visų gaminamų Afganistane narkotikų transportuojami į ES taip vadinamu „Šiaurės maršrutu“ per Tadžikiją, Kirgiziją, Kazachstaną į Rusiją bei ES. Centrinės Azijos valstybės turėtų aktyviai kovoti prieš narkotikų kontrabandą. Pavyzdžiui 2017-tais metais Kirgizijoje buvo suimtas net 101 kg heroino, tuo tarpu Tadžikijoje – už šešis tų pačių metų mėnesius – apie 2,5 tonos narkotikų. Tokie duomenys liudija apie totalią korupciją Kirgizijos teisėsaugos institucijose, visų pirma – milicijoje. Maža to narkotikų gabenimą organizuoja daugelis pareigūnų tame tarpe ir labai aukšto rango.

Pavyzdžiui vienas aktyviausių narkotikų verslo dalyvių bei šios veikos organizatorių Kirgizijoje yra vidaus reikalų vice-ministras generolas Sujunbek Omurzakov kuris anksčiau vadovavo Ošo srities milicijos valdybai. Eidamas vyriausio Ošo srities milicininko pareigas jis faktiškai vadovavo visam kriminaliniam šios srities verslui, jam paklusnūs buvo beveik visi įtakingiausi šio regiono kriminalinio pasaulio lyderiai.

Tam tikrais duomenimis vienas iš narkotikų gabenimo iš Tadžikistano per Kirgiziją organizatorių yra artimas S. Omurzakovui žmogus – vienos nusikalstamos grupuotės lyderis, Tadžikijos pilietis, Ošo miesto gyventojas Erali Kurbanali pravarde „Kujoo Bala“ (lietuviškai – „Žentas“).

Šioje veikloje aktyviai dalyvauja ir kita tadžikų kilmės Ošo gyventojų gauja kuriai vadovauja Sardor Husainov.

Aukšta tarnybinė padėtis leidžia S. Omurzakovui organizuoti stambių narkotikų partijų kontrabandą iš Afganistano į Kirgiziją per Tadžikistano teritoriją dviem maršrutais: per Sogdijaus sritį (per Leileką ir Kadamžajų kontrolės punktus) arba per Kalnų Badahšano sritį – per Murgabą ir toliau per Bordobo ir Karamyk kontrolės punktus į Ošo sritį.

Reikia pažymėti kad Narkotikų transportavimui yra naudojamas automobilių transportas su specialiai įrengtomis slėptuvėmis. Visi techniniai automobilių  darbai yra atliekami keliose Ošo miesto techninio aptarnavimo stotyse. Vienos iš jų savininkas yra S. Omurzakovo asmeninis virėjas Nabižan Rahmanov, kuris kontroliuoja daugelį savo viršininko sandorių dėl saugaus narkotikų transportavimo.

Narkotikai laikinai saugomi Batkeno srities Kyzyl-Kija miesto komerciniuose sandėliuose vienas kurių priklauso buvusiam srities gubernatoriui Arzybekui Burkanovui.

Prieš išvykdamas į sostinę S. Omurzakov pastatė į atsakingas vietas savo gimines ir draugus kurie ne tik kontroliuoja narkotikų srautus regione bet ir patys juos transportuoja. Tarp narkotikų gabentojų yra tiek buvusieji tiek dabartiniai Ošo ir Batkeno sričių vidaus reikalų organų pareigūnai.

Konfliktus tarp konkuruojančių nusikalstamų grupuočių išsprendžia S. Omurzakovo patikėtinis – Kirgizijos vidaus reikalų ministerijos kriminalinės milicijos vadovas Damir Davlianov, kurį 2017-tais metais suėmė Kirgizijos Nacionalinio Saugumo Komiteto pareigūnai už reketavimą naudojantis tarnybine padėtimi.

Į generolo S. Omurzakovo nusikalstamą veiklą įtraukti ir jo broliai Ulugbek ir Rysbek. Vienas iš jų vadovauja Ošo srities prokuratūros skyriui, kitas darbuojasi šalies mokesčių inspekcijoje. Abudu užtikrina kriminalinio šeimos klano interesus. Broliai kontroliuoja skandalingai išgarsėjusį sporto klubą „Muhammad Umar“, kuriame ne tiek užsiima sportininkai kiek ruošiami kovotojai kurie pagal Omurzakovų nurodymus yra pasiruošę net fiziškai likviduoti „nepageidaujamus asmenis“.

Visą šią veiklą broliai Omurzakovai atlieka beveik nesislėpdami todėl akivaizdu kad Kirgizijos saugumo tarnybos turi pakankamai daug jų nusikalstamos veiklos įrodymų. Tačiau Nacionalinio Saugumo Komiteto neveiklumas jų atžvilgiu rodo liudija apie tai jog broliai turi sąsajų su pačiomis aukščiausiomis valstybės viršūnėmis.

Situacija susiklosčiusi Kirgizijos teisėsaugos institucijų sistemoje yra nepriimtina. Ji reikalauja nuo šalies vadovybės pačių ryžtingiausių priemonių kovoje prieš kriminalą valdžioje.

Apie tai kad šalyje sumažėjo kovos prieš narkotikus efektyvumas dar 2018-tų metų vasarį sakė šalies prezidentas Sooronbai Žeenbekov. Jo manymu tokie pokyčiai yra susiję su išaugusia korupcija teisėsaugos institucijose.

Tačiau per daugiau kaip vienerius metus situacija šioje sferoje beveik nepakito nepaisant to kad Kirgizijai kovojant su narkotikais aktyviai padeda Europos Sąjunga.

ES kovos prieš narkotikus Kirgizijoje programos biudžetas sudaro daugiau kaip 9 mln. eurų. Kalbant konkrečiai ES aktyviai  stengiasi stiprina šalies pasienio tarnybą kuri turi užkardyti narkotikų patekimą į šalį. Be to Kirgizija nuo ES gavo 174 mln. eurų finansinę pagalbą savo vidiniams poreikiams patenkinti. Tačiau akivaizdu kad Kirgizijos valdžia mato ES akyse išimtinai finansinį rėmėją Ir savo įsipareigojimų dalį šalis įvykdyti neketina.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s