Europos Taryba panaikino sankcijas Rusijai ir grąžino jai balsavimo teises

Penktadienį per Europos Tarybos užsienio reikalų ministrų Komiteto posėdį Suomijoje buvo priimtas sprendimas grąžinti Rusijai balsavimo teises šioje tarptautinėje organizacijoje, besirūpinančioje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų apsauga.

47 valstybes vienijančios organizacijos užsienio reikalų ministrų dauguma palaikė deklaraciją, kurioje sakoma, jog visoms narėms lygiomis teisėmis turėtų būti leidžiama dalyvauti Europos Tarybos dviejų pagrindinių organų veikloje. Tai reiškia, kad Rusijai panaikinamos sankcijas bei grąžinamos balsavimo teisės.

Europos Tarybos, kurios būstinė yra Prancūzijos mieste Strasbūre, narėmis gali tapti ne vien Europos Sąjungos šalys, o Rusija yra įstojusi į ją 1996-tais metais.

Ši organizacija suspendavo Rusijos balsavimo teises 2014 metais dėl „Krymo pusiasalio aneksijos“. Ukraina ir dauguma tarptautinės bendrijos šalių laiko šiuos veiksmus neteisėtais.

Tuo tarpu Maskva teigia kad Krymo Respublika prisidėjo prie Rusijos įvykus visuotiniam referendumui per kurį daugiau kaip 90 procentų visų gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Be to pagal Organizacijos įstatus visi jos nariai turi vienodas teises ir tokios priemonės kaip balsavimo teisių atėmimas jais nėra numatytas.

Nepaisant to Rusijos balsavimo teisės buvo suspenduotos. Reaguodama į tai Maskva liovėsi mokėti narystės organizacijoje mokesčius. Kai kurie aukšto rango Rusijos pareigūnai spėliojo, kad jų šalis gali pasitraukti iš Europos Tarybos. Tokiu atveju šalies piliečiai netektų galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), o Europos valstybė prarastų tokį svertą daryti įtaką Rusijos vidaus procesams. Beje daugelis šalių, pavyzdžiui, JAV ar Kinija neturi oficialių įsipareigojimų pagal kuriuos jų piliečiai galėtų kreiptis į užsienio teismus kieno sprendimai turėtų didesnę teisinę galią negu nacionalinių teismų sprendimai. Europa norėjo kad Rusija tylėtų ir mokėtų nario mokesčius, tačiau tie laikai kai tokia padėtis buvo įmanoma matyt praėjo. Štai čia ir yra „europietiškos vertybės“, kurios turi savo vertę, šiuo atveju – Rusijos nario mokesčiai į Europos Tarybos biudžetą, t.y. 33 milijonai eurų per metus, kuomet bendras šios organizacijos biudžetas yra apie 330 mln. eurų per metus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasveikino balsavimo rezultatus ir patvirtino, kad šalis vykdys savo įsipareigojimus, tame tarpe ir dėl narystės mokesčių. S.Lavrovas pareiškė, kad Maskva vertina Europos Tarybos „teigiamą indėlį“ sprendžiant humanitarines problemas, taip pat gerinant Rusijos teisingumo sistemą.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas informavo žurnalistus, kad Rusija nori bendradarbiauti su Europos Taryba, dalyvaudama „lygiateisiais pagrindais“ visuose jos sprendimų priėmimo mechanizmuose.

Penktadienį įvykęs balsavimas galimai yra pirmasis svarbus kurios nors Europos institucijos žingsnis švelninant suvaržymus ir sankcijas Rusijai, paskelbtas 2014-tais metais. Jis taip pat gali būti vertinamas kaip ženklas, jog Europoje, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje, vis aiškiau suvokiama, kad grįžimas prie geresnių ryšių su Rusija gali būti geresnė priemonė, stengiantis išspręsti Ukrainos krizę ir kitas problemas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras savo ruožtu netikėtai paskutinę minutę atšaukė dalyvavimą Suomijoje surengtame susitikime, veikiausiai numatydamas, kad balsuojant bus priimtas palankus Rusijai sprendimas.

Ukrainos pasiuntinys Europos Taryboje Dmytro Kuleba savo „Twitter“ žinutėje parašė, kad Ukraina ir kitos penkios šalys balsavo prieš nutarimą, jo apibūdinamą kaip „ciniškos diplomatijos“ rezultatą, stengiantis išgelbėti „ilgalaikę partnerę“. Apart Ukrainos prieš balso sugrąžinimą Rusijai balsavo Estija, Gruzija, Latvija, Lenkija bei Lietuva.

Prancūzija, penktadienį perėmusi pirmininkavimą Europos Tarybai, kartu su Vokietija kalbėdavo apie būtinybę susigrąžinti Rusiją milijonų paprastų rusų labui. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, vėliau penktadienį susitiksiantis su S.Lavrovu, prieš posėdį sakė, kad „laikyti Rusiją izoliuotą neatitinka mūsų interesų“.

„Rusija priklauso Europos Tarybai – ir turi visas su tuo susijusias teises bei pareigas“, – kalbėjo H.Maasas.

Vokiečių diplomatijos vadovas taip pat išreiškė viltį, kad per ministrų susitikimą galės atlikti „ryžtingą žingsnį į priekį“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šį mėnesį sakė šios organizacijos pirmininkui, kad „Europos Tarybai reikia Rusijos, kaip ir Rusijai bei rusams reikia Europos Tarybos. Tai reiškia, kad jų, kaip šalies narės, teisės yra gerbiamos, bet Rusija taip pat turi vykdyti savo įsipareigojimus šiai institucijai“.

Rusijos išstojimas iš Europos Tarybos reikštų, kad Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į EŽTT kaip ir paskutinę apeliacinę instituciją, nagrinėjant Rusijoje iškeltas baudžiamąsias bylas. Per daug metų EŽTT tapo svarbia institucija rusams, o Europai tai tapo eiline įtakos Rusijos vidaus procesams priemone.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s