L.Linkevičius: yra signalų kad ES nori grįžti prie įprasto bendravimo su Rusija

Buvęs Kauno skyriaus komjaunuolis o dabar Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį išreiškė nuomonę, kad Rusijai balsavimo teisę grąžinusi Europos Taryba rizikuoja prarasti svarbą ir autoritetą.

„Jeigu Europos Taryba ir ateityje įsivaizduos, kad visų šalių įtraukimas yra didesnė vertybė, negu žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės principai, dėl kurių saugojimo šita organizacija ir buvo sukurta, tai tikrai ilgainiui gali tapti institucine problema ir pakirsti šios organizacijos autoritetą ir svarbą“, – informavo L.Linkevičius.

Lietuva buvo viena iš nedaugelio tarp beveik 50 Europos Tarybos šalių, balsavusių prieš sankcijų Rusijai panaikinimą.

Maskvai balsavimo teisė šioje organizacijoje buvo suspenduota po Krymo prisijungimo prie Rusijos.

Lietuvos ministras teigė, kad sprendimas grąžinti šią teisę „ne visiškai teisingai atspindi situaciją“, nes nepasikeitė nei Rusijos veiksmai, nei retorika, o šios sankcijos nepadarė jokio įtakos.

„Iš to darytina išvada, kad žingsnis tikrai nesavalaikis. Mes, žinoma, gerbiame daugumos sprendimą, tačiau akivaizdu, kad jis nebuvo priimtas bendru sutarimu, kas yra įprasta šiai organizacijai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ši organizacija suspendavo Rusijos balsavimo teises 2014 metais dėl „Krymo pusiasalio aneksijos“. Ukraina ir dauguma tarptautinės bendrijos šalių laiko šiuos veiksmus neteisėtais.

Tuo tarpu Maskva teigia kad Krymo Respublika prisidėjo prie Rusijos įvykus visuotiniam referendumui per kurį daugiau kaip 90 procentų visų gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Be to pagal Organizacijos įstatus visi jos nariai turi vienodas teises ir tokios priemonės kaip balsavimo teisių atėmimas jais nėra numatytas.

Nepaisant to Rusijos balsavimo teisės buvo suspenduotos. Reaguodama į tai Maskva liovėsi mokėti narystės organizacijoje mokesčius. Kai kurie aukšto rango Rusijos pareigūnai spėliojo, kad jų šalis gali pasitraukti iš Europos Tarybos. Tokiu atveju šalies piliečiai netektų galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), o Europos valstybė prarastų tokį svertą daryti įtaką Rusijos vidaus procesams. Beje daugelis šalių, pavyzdžiui, JAV ar Kinija neturi oficialių įsipareigojimų pagal kuriuos jų piliečiai galėtų kreiptis į užsienio teismus kieno sprendimai turėtų didesnę teisinę galią negu nacionalinių teismų sprendimai. Europa norėjo kad Rusija tylėtų ir mokėtų nario mokesčius, tačiau tie laikai kai tokia padėtis buvo įmanoma matyt praėjo. Štai čia ir yra „europietiškos vertybės“, kurios turi savo vertę, šiuo atveju – Rusijos nario mokesčiai į Europos Tarybos biudžetą, t.y. 33 milijonai eurų per metus, kuomet bendras šios organizacijos biudžetas yra apie 330 mln. eurų per metus.

L.Linkevičius paragino Europą negrįžti prie įprasto bendradarbiavimo su Rusija, tačiau neatmetė galimybės, kad sprendimas Europos Taryboje gali apie tai signalizuoti.

„Galime prisiminti daug ką, kur mūsų pirminė reakcija lyg ir buvo principinga, bet labai greitai atlėgdavome“, – sakė ministras. Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte sankcijas Maskvai yra įvedusi ir Europos Sąjunga.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s