Gudrus planas: nemokamos vizos į Kaliningradą leis Rusijai verbuoti daugiau lietuvių

Nuo liepos 1-os dienos ES valstybių piliečiai galės keliauti į Kaliningrado sritį su nemokamomis elektroninėmis vizomis. Lietuvoje sakoma, kad tai grėsmė. Kodėl?

Pirma normalaus žmogaus reakcija į tokį Rusijos žingsnį būtų „Valio!“ Tačiau Lietuvos politikai, bei angažuoti ekspertai laikosi kitokios nuomonės.

Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Rusija nuolat bando verbuoti Lietuvos pareigūnus. Ir tokiu žinsniu ji neva nori palengvinti sau šią užduotį ir, galbūt, surinkti papildomą informaciją apie mūsų šalies piliečius.

Tuo tarpu politologas Vytis Jurkonis pažymėjo, kad kalbos apie bevizį režimą su Rusija (atsakomąjį žingsnį iš Lietuvos pusės) šiandien neturi perspektyvų, nes yra Krymo sankcijos ir nėra pasitikėjimo Maskva.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, apie tokius dalykus galima kalbėti su šalimis, kurios vykdo reformas ir atitinka tam tikrus kriterijus — kaip, pavyzdžiui, ES Rytų partnerystės šalys (na, šiandieninė Ukraina, žinoma, yra “idealus“ reformų ir demokratijos pavyzdys).

Kiek buvo kalbama apie Kaliningrado sritį kaip apie politinį Rusijos bendradarbiavimo su ES projektą. Taip, geopolitiniai procesai, Vakarų konfliktas su “Kremliaus režimu“ palaidojo šias viltis. Tačiau Europoje ir Lietuvoje nuolat sakoma — mes nesutariame su Vladimiru Putinu, bet mes esame atviri ir norime komunikuoti su paprastais Rusijos žmonėmis.

Dabar “uždara tvirtovė“ atsiveria pirmoji, kad suaktyvėtų vadinamoji “liaudies diplomatija“, kuri leis ES gyventojams gyvai papasakoti esą “Kremliaus propagandos“ paveiktiems Rusijos piliečiams, ką jų valdžia daro ne taip. Tačiau ir vėl blogai — tarsi pasienyje su Lietuva stovės Rusijos specialiųjų tarnybų būriai, kurie iš karto verbuos visus atvykstančius turistus, verslininkus ir pareigūnus.

Tai gal iš viso uždarykime sieną su Rusija, kad jos šnipai ir “žalieji žmogeliukai“ negalėtų patekti į Lietuvą, o lietuviai išvengtų “KGB spąstų“? Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau neadekvati Lietuvos valdovų bei jiems prijaučiančių „ekspertų“, „politologų“ bei kitų liokajų reakcija į bet kokias Maskvos iniciatyvas stebina.

Kita vertus, tokio elgesio motyvai daugiau ar mažiau aiškūs (nors kartais būna sunku pasakyti, kur baigiasi racionali mintis ir prasideda paranoja).

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad savo veiksmais Rusija laužo diskursą, kuris kontroliuojamų LRT-Delfi bei kitų žiniasklaidos priemonių veiklos dėka dominuoja Lietuvoje ir kurio vienas iš aspektų yra tas, kad Maskva vykdo nežmonišką politiką. Dabar reikia kažkaip paaiškinti, kodėl “Mordoras atidaro duris“, koks jo slaptas planas. Pasirinktas grėsmės paaiškinimas (šnipinėjimas), žinoma, skamba kvailai, bet tai geriau negu nieko.

Antra, neseniai Džo Bideno (Joe Biden) padėjėjas pažymėjo, kad Gruzijos valdžia galimai nesupranta atvirų durų politikos santykiuose su Rusija pasekmių, ir po kurio laiko Gruzijoje prasidėjo antirusiška isterija. Taip pat šiame kontekste galima paminėti Ukrainą, kuri visokeriopai riboja savo piliečių komunikaciją su dideliu kaimynu.

Kalbant apie užsienio politiką Lietuva yra savotiškas Gruzijos ir Ukrainos klonas. Skirtumas tik tas, kad, būdama ES narė, ji negali sau leisti elgtis taip “demokratiškai“, kaip tai daro jos sąjungininkai. Tačiau jos reakcijos esmė ir pagrindai yra tie patys — baimė, kad glaudesnis lietuvių bendravimas su rusais privers pirmuosius suabejoti tuo, ką sako Lietuvos politikai, valdininkai, ekspertai bei žiniasklaida.

Atsimenate, kokį patarimą (nurodymą) Gitanui Nausėdai metiniame pranešime davė Dalia Grybauskaitė?

“Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga“. Lietuvos žmonės jau yra savo vadovų politikavimo įkaitai, ir neduok Dieve, jie, pabendravę su “agresoriais“, rimtai suabejos Grybauskaitės žodžiais.

Apskritai, reikėtų pabrėžti, kad, Vakarų teigimu, tai Rusija savo veiksmais sugriovė dialogą, tačiau kai Maskva bando atgaivinti bent jau socialinius santykius, tie patys Vakarai dažnai nenori keisti konfliktinio diskurso. Vadinasi, ar jis jiems naudingas?

Tai kas tuomet stato sienas ir brėžia skiriamąsias linijas?

945

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s