JAV ir Rusija oficialiai nutraukė svarbią Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutartį

Jungtinės Valstijos ir Rusija penktadienį konstatavo svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą. Šis žingsnis didina nuogąstavimų, kad abi supervalstybės gali atnaujinti didelio masto ginklavimosi varžybas.

1987 metais tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo sudaryta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi buvo uždraustos 500 – 5 500 km nuotolio antžeminės raketų sistemos, galinčios nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.

Sutartis buvo laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

Abi šalys prieš kelis mėnesius siuntė signausų, kad ketina pasitraukti iš INF sutarties ir kaltino viena kitą pažeidus jo sąlygas. Panašūs kaltinimai skambėjo ir penktadienį.

JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pridūrė, kad dėl šios Šaltojo karo sutarties žlugimo kalta Maskva, sąmoningai ją pažeidusi.

„JAV pasitraukimas… iš sutarties įsigalioja šiandien“, – M.Pompeo sakė per vizitą Bankoke, kur vyksta Pietryčių Azijos bloko užsienio reikalų ministrų susitikimas.

 „Rusija yra visiškai atsakinga už šios sutarties iširimą“, – pabrėžė M.Pompeo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė: „2019 metų rugpjūčio 2-ąją JAV iniciatyva Sovietų Sąjungos ir JAV sutartis dėl jų vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų eliminavimo… buvo nutraukta.“

Rusijos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas anksčiau ragino Jungtines Valstijas baigus galioti sutarčiai įgyvendinti vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo moratoriumą.

„Pasiūlėme JAV ir kitoms NATO narėms apsvarstyti vidutinio nuotolio raketų dislokavimo moratoriumo paskelbimą“, – naujienų agentūrai TASS sakė S. Riabkovas.

„Šis moratoriumas būtų palyginamas su tuo, kurį jau paskelbė Vladimiras Putinas, kuriame sakoma, jog jeigu Jungtinės Valstijos nedislokuos savo įrangos tam tikruose regionuose, Rusija taip pat nuo to susilaikys“, – pridūrė viceministras.

S. Riabkovas taip pat suabejojo NATO pažadais nedislokuoti branduolinių raketų Europoje.

„Kol kas NATO narės tikina mus, kad nėra planų dėl galimo tokios branduolinės įrangos dislokavimo, – sakė jis. – Tačiau tokių patikinimų negalima priimti už gryną pinigą… Aljansas praeityje ne kartą sulaužė savo paties pažadus ir keitė savo paties planus.“

Vašingtonas ir Maskva seniai kaltina vienas kitą pažeidžiant 1987 metų INF sutartį ir abi šalys daug mėnesių planavo pasitraukimą iš jos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavimą sutartyje sustabdė kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai paskelbus, kad ji atsisako šios sutarties.

Be įtariamų Rusijos pažeidimų, Vašingtonas priežastimi nurodė ir tai, kad INF sutartis suriša jam rankas, o kitos šalys, pirmiausia Kinija, turi laisvę.

„Dabar, kai sutartis baigėsi, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis analitikas Pavelas Felgengaueris.

Jis pridūrė: „Rusija jau pasirengusi.“

V. Putinas naujus ginklus pirmą kartą aptarė praėjusių metų pabaigoje, klausantis aukšto rango karininkams, o daugiau detalių pateikė vasario mėnesį, JAV kaip tik pradėjus pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą.

Be vidutinio nuotolio iš sausumos leidžiamų raketų Maskva planuoja sukurti raketų „Kalibr“, kurias sėkmingai naudojo karinis laivynas ir kurios buvo išbandytos Sirijoje, versiją sausumos pajėgoms. Tačiau Rusiją riboja finansai. Šaliai sunku atsigauti po 2014 metų ekonominės krizės, kurią sukėlė sankcijos ir naftos kainų smukimas.

Rusijos karinis biudžetas sudaro dešimtadalį JAV karinio biudžeto.

V. Putinas yra minėjęs, kad naujosios raketos turi būti kuriamos „nedidinant gynybos biudžeto“. Stebėtojai sako, kad nenoras didinti išlaidas gali būti palikimas iš Sovietų Sąjungos, kuri žlugo iš dalies dėl didžiulių išlaidų gynybai naštos.

Vašingtonas pastaruosius penkerius metus smerkė Rusiją dėl kuriamų sistemų, kuriomis, amerikiečių teigimu, buvo pažeidžiama INF sutartis. Tai raketos 9M729, galinčios nuskrieti, kaip nurodo NATO, maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

Rusų pareigūnai INF sutartį kritikavo daug metų, argumentuodami, kad ji suteikia nesąžiningą pranašumą Vašingtonui.

„Rusija žaidė jau seniai: iš pradžių neigė, kad ši raketa egzistuoja, tada pripažino, kad ji egzistuoja, bet sakė, kad ji atitinka sutartį“, – pažymėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas.

„Dar 2007 metais, kai Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE), Rusijos kariškiai ir Kremlius sakė, kad INF sutartis nėra gera, kad ji nėra teisinga“, – pridūrė P. Felgengaueris.

Kaskart, kai JAV paskelbdavo apie naujos raketinės gynybos sistemos dislokavimą sąjungininkėse Europoje ar Azijoje, būdavo keliami klausimai dėl šios sutarties. JAV sako, kad šios sistemos yra tik gynybinės, bet Maskva mano, kad jos yra pernelyg arti, ir laiko jas bandymu varžyti Rusijos branduolinius pajėgumus. Pagal savo savybes tos raketos labai artimos puolamojo pobūdžio sistemoms. Rusija daug kartų yra raginusi JAV raštiškai garantuoti kad ta ginkluotė nėra nukreipta prieš ją tačiau Vašingtonas tą padaryti atsisakė.

Įdomu kaip butų sureagavusios JAV Rusijai dislokavus panašias raketas kur nors Meksikoje arba Kuboje ir žodžiais garantavus kad jos nėra nukreiptos prieš Ameriką.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s