Prezidentūra ragina ruoštis augimo lėtėjimui ir ieškoti būdų padidinti biudžeto pajamas: prabilo apie naujus mokesčius

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su laikinaisiais Vyriausybės nariais ir penktadienį priėmė finansų ministrą Vilių Šapoką.

Prezidentūroje aptartos įvairios priemonės, kaip padidinti valstybės biudžeto pajamas.

G.Nausėdos patarėjo teigimu, galimi ir nauji mokesčiai, tik svarbu, kad jie netaptų našta mažas pajamas turintiems žmonėms.

Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo Simono Krėpštos teigimu, G.Nausėda su V.Šapoka aptarė aktualiausius klausimus.

„Susitikimo tikslas buvo aptarti valstybės finansų situaciją ir, be abejo, aptarti artimiausius žingsnius su biudžeto formavimu. Bet didžioji dalis susitikimo buvo skirta esminėms problemoms. Viena didžiųjų problemų yra visiems gerai žinoma – mūsų biudžetas yra labai menkas, palyginus su mūsų ekonomika. Norint pasiekti proveržį gerovės valstybės link, neįmanoma to padaryti turint mokestines pajamas 30 procentų lyginant su mūsų ekonomika. Reikia ieškoti būdų didinti šias mokestines pajamas ir taip prisidėti prie kitų veiklų ir ypač – prie adekvatesnio socialinių funkcijų finansavimo“, – sakė S.Krėpšta.

V.Šapoka pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai kolegišką. Anot laikinojo finansų ministro, pasidalinta idėjomis, matymu. Jis tikino, kad apie tolesnes jo darbo Vyriausybėje perspektyvas nekalbėta.

„Apie jokius postus nebuvo kalbama“, – patikino jis.

Pasak S.Krėpštos, susitikimo metu išsamiai kalbėta apie įvairias priemones, kaip padidinti biudžeto pajamas.

„Tik labai svarbu, kad ta kiekviena priemonė būtų apgalvota ir nebūtų našta socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Tos priemonės turėtų būti nukreiptos į „šešėlio“ mažinimą, didesnį sąžiningumą mokestinėje politikoje“, – kalbėjo G.Nausėdos patarėjas.

Nauji mokesčiai, anot S.Krėpštos, neturėtų būti socialinė našta žmonėms, turintiems mažas pajamas.

„Bet jeigu kalbame apie tokius naujus mokesčius, kurie prisideda prie pajamų didinimo ir iš tikrųjų nekenkia nei augimui, nei sukuria papildomą socialinę naštą, be abejo, apie tai turėtų būti diskutuojama. Čia tikrai reikia susitelkusio požiūrio iš politikų ir ypač šiuo laikotarpiu, kuris yra kuo toliau, tuo labiau – priešrinkiminis“, – pabrėžė G.Nausėdos patarėjas.

Klausiamas, ar nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai yra galimi įvesti, S.Krėpšta tikino, kad viskas priklauso nuo šių mokesčių krypties. Esą tikrai galima padaryti tokius mokesčius, labiau nukreiptus į prabangą ir nežeidžiančius socialiai jautrių žmonių.

Pasak S.Krėpštos, G.Nausėdos nuomone, socialinės atskirties problemų sprendimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Tam tandemu turėtų dirbti abi ministerijos – Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo.

V.Šapokos teigimu, aptarta ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

„Akivaizdu, kad turime ruoštis ekonomikos augimo lėtėjimui. Tai yra faktas. Turime būti apdairūs. Kartu turime ieškoti naujų priemonių tam, kad būtų padidintos viešųjų finansų pajamos“, – komentavo finansų ministras.

Performuotos valdančiosios koalicijos partneriams išreiškus įvairius norus, kurie pareikalautų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų, V.Šapoka sako, kad prieš rinkimus įvairių pažadų, įsipareigojimų norima prisiimti kuo daugiau, o tik po to galvojama, kaip juos įgyvendinti.

„Tikras realybės testas jau bus netrukus, kuomet bus atnaujintos ateinančių metų prognozės. Tikrai turėsime pasižiūrėti, kiek tie pažadai yra realūs“, – pabrėžė jis.

Atsižvelgdami į numatomą staigų ekonomikos augimo lėtėjimą, V.Šapokos nuomone, turėsime galvoti apie papildomas pajamas ir tam tikrų neprioritetinių išlaidų mažinimą.

Paklaustas, ar esant tokiai situacijai galima tikėtis, kad bus padidinti vadinamieji vaiko pinigai, kaip to reikalauja valdančiosios koalicijos partneriai, V.Šapoka aiškino, jog kol nėra sudėliotas valstybės biudžeto projektas, apie tai kalbėti yra per anksti.

„Manau, kad vaiko pinigų didinimas priskirtas prie prioritetinės srities. Tačiau turime galvoti ir apie efektyvumo didinimą. Ir, kas labai svarbu, privalome įgyvendinti reformas švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse“, – akcentavo laikinasis finansų ministras.

Vyriausybė įgaliojimus prezidento pareigas eiti pradėjusiam G.Nausėdai grąžino liepos 12 dieną. Liepos 23 dieną Seimas pritarė, kad S.Skvernelis toliau vadovautų Vyriausybei. Po rinkimų buvo performuota valdančioji koalicija. Atstovus į atnaujintą ministrų kabinetą turėtų deleguoti keturios politinės jėgos – „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Partijos sutarė dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pokyčių, persidalijo atsakomybių sritis. „Valstiečiams“ teko Teisingumo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos, Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. LLRA-KŠS – Vidaus reikalų bei Susisiekimo, „tvarkiečiams“ – Krašto apsaugos, „socialdarbiečiams“ – Užsienio reikalų bei Žemės ūkio ministerijos. Atsakomybę už Kultūros ministeriją perpus turėtų dalintis „valstiečiai“ ir „tvarkiečiai“.

Tačiau G.Nausėda yra pasiuntęs žinią, kad nebūtinai visi „nurašomi“ ministrai turės palikti postus, o tie, kurie juos matuojasi, nebūtinai bus paskirti dirbti į atnaujintą Vyriausybę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s