Lietuvos rusofobų valdymo rezultatas: latviai pirks elektrą iš Astravo AE tiesiogiai, o lietuviai – per latvius

Latvijos perdavimo tinklų operatorius „AST“ antradienį pranešė, kad Lietuvai nutraukus elektros pirkimą iš Baltarusijos latvių įmonė tebepirks elektros energiją iš trečiųjų šalių. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas paaiškina, kad elektra iš Astravo AE tekės ir tiesiogiai į Lietuvą, tik sandorius sudarinės latviai.

„Siekiant laiku sušvelninti galimo elektros energijos srauto sumažėjimo ar neigiamų tarifų svyravimų riziką, ministrų kabinetas šiandien pritarė Ekonomikos ministerijos pasiūlymui, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, perkelti elektros energijos prekybą per Latvijos sieną. Šis sprendimas užtikrins, kad prekybos su trečiosiomis šalimis sąlygos išliktų tokios pačios kaip ir anksčiau. Latvija dėl tokio sprendimo konsultavosi su Lietuva, Estija ir Europos Komisija“, – teigiama „AST“ pranešime spaudai.

Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos šalių ir trečiųjų šalių vyksta tik per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tuo pat metu Lietuva jau išreiškė savo poziciją nutraukti prekybą su trečiosiomis šalimis tuomet, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje. Ją planuojama paleisti 2020 m., savo pozicija aiškina Latvijos energetikos bendrovė.

Teigiama, kad Latvijos Vyriausybė pavedė šalies Ekonomikos ministerijai pradėti darbus rengiant būtinus teisinių aktų pakeitimus, kad perdavimo sistemos operatorius „AST“ galėtų parengti elektros energijos prekybos metodiką su trečiosiomis šalimis.

Tokiu pačiu pranešimu pasidalino ir pati Latvijos Ekonomikos ministerija. Ji teigia, kad siekiama Latvijos Vyriausybei sudaryti sąlygas laiku priimti sprendimus dėl tolesnių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis organizavimo. „AST“ pavesta plėtoti naują prekybos metodologiją, kuri atvertų Latvijos ir Rusijos sieną prekybos srautams.

Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai (BALTSO) anksčiau buvo susitarę, kad nuo 2013 m. prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis vyktų tik per Lietuvą. Grynoji pralaida tarp Estijos ir Latvijos sienų su Rusija nustatytos ties nuliu megavatų. ENTSO-E duomenys iki šiol patvirtina, kad prekyba elektra vyksta tik per Lietuvos sienas su Kaliningradu ir Baltarusija.

Tuo tarpu Lietuvos Energetikos ministerija pranešė, kad Latvijos sprendimas nebuvo sutartas ar suderintas su Lietuva.

„Nepaisant to, kad ministerijų lygmeniu buvo nuspręsta tęsti konsultacijas, Latvijos Vyriausybė priėmė šį politinį sprendimą. Tačiau net ir esant tokiam sprendimui, dar turės būti parengta pralaidumų nustatymo metodika, ir tik tuomet bus galima konkrečiau kalbėti apie galimą įtaką“, – teigiama ministerijos komentare.

Ministerija primena, kad principinė pozicija kuriai yra pritarusios visos pusės pasirašydamos šį birželį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos įgyvendinimo – po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. prekyba su trečiosiomis šalims neturėtų vykti. Tačiau matyt vyks…

„Prekyba su trečiosiomis šalimis elektros energija, pagaminta nesaugiose elektrinėse nėra tik komercinis klausimas – tai iš esmės yra viso Baltijos regiono nacionalinio saugumo klausimas“, – teigiama komentare.

A.Sekmokas: elektra į Lietuvą toliau keliaus netrukdomai

Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas aiškina, kad elektra į Lietuvą tebetekės tiesiogiai iš Baltarusijos toliau, tik visa komercija vyks Latvijoje.

„Pagrindinis dalykas yra tas, kad komerciniai ir fiziniai srautai nesutampa, – aiškina A.Sekmokas. – Štai realizuojama schema, kaip Baltarusijoje Astravo atominės elektrinės pagaminta elektra galės būti pardavinėjama Baltijos šalių biržoje“.

Tai reiškia kad Lietuva pirks Baltarusijos Astravo AE pagamintą elektra. Ir ši elektra bus transportuojama į mūsų šalį tiesiogiai. Tiktai kaina bus šiek tiek didesnė kadangi pelną už tarpininkavimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos gaus Latvijos įmonė. Tiktai mokės už viską paprasti Lietuvos žmonės. Ir baltarusiams, ir latviams… Ir rusams – tiesiogiai ar ne… Tokie reikalai.

A.Sekmokas sako, kad Latvijos elektros tiekėja „Spectrum Baltic“ Lietuvoje jau gavo leidimą importuoti elektrą iš Baltarusijos, ją pirks iš Rusijos „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Baltijos atominė elektrinė“ („Baltiyskaya AES“).

Anksčiau „Spectrum Baltic“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) leidimą importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities, taip pat ir iš Baltarusijos.

„Baltiyskaya AES“ gali pardavinėti tiek elektrą, pagamintą Karaliaučiuje, tiek elektrą, pagamintą kur nors kitur. Jiems užtenka to, kad būtų pralaidumai iš Karaliaučiaus į Lietuvą. „Baltiyskaya AES“ gali pardavinėti ne tik Karaliaučiuje pagamintą elektrą, bet ir elektrą, pagamintą Astravo atominėje elektrinėje – atlikti apsikeitimo sandorį. Tuo būdu Latvijos bendrovė, pirkdama elektrą iš „Baltiyskaya AES“, natūraliai gali įsigyti Astravo elektrą ir ją importuoti į Lietuvą“, – sako A.Sekmokas.

Jis pažymi, kad Lietuvos prekybos su Baltarusija nutraukimas jokių barjerų Astravo elektrai tekėti nesukels. Taip pat, Latvijos prekybai Lietuva nė negali prieštarauti – ji atitinka ES prekybos taisykles. O fiziškai elektra į Lietuvą keliaus tiesiai iš Astravo.

„Jokių kliūčių apsaugos įstatymas, kuris neleistų pirkti elektros energijos iš Baltarusijos, realiai nesudarys, kadangi fiziniai srautai tekės visiškai netrukdomi“, – sako A.Sekmokas.

Lietuva lieka kvailio vietoje?

Į klausimą, ar tokiu atveju, jei baltarusiška elektra toliau tekėtų į Lietuvą, tačiau finansinę naudą gautų Latvija, Lietuva nelieka „kvailio vietoje“, buvęs ministras atsakė diplomatiškai.

„Aš sakyčiau klausimas, ar tai yra kvailio vietoje, ar tai yra tam tikras sąmoningas pasirinkimas. Nes klausimas buvo keliamas apie tai, kad reikia riboti fizinius srautus iš Astravo į Lietuvą, būtent per Postavo pastotę. Bet daroma priešingai – rekonstruojamos Ignalinos ir Utenos pastotės, kurios užtikrins patikimus galingus srautus iš Astravo. Ir tai kelia grėsmę visai energetinei sistemai“, – paaiškino A.Sekmokas.

Absoliutus akibrokštas

„Jei tai įmanoma, tai būtų absoliutus akibrokštas“, – teigia ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Jis pripažįsta, kad žinia iš Latvijos kelia nerimo, ir tikėtina, atvers Lietuvos rinką Astravo atominės elektrinės elektrai.

„Mums tai nėra tokia džiuginanti žinia. Mūsų pozicija dėl Astravo yra aiški dėl kelių priežasčių. Dėl branduolinio saugumo, dėl visos eilės konvencijų pažeidimo. Naujas generatorius rytuose neturi kainos dedamosios dėl aplinkosaugos ir konkuruoja nelygiomis sąlygomis. Šitoje vietoje aišku. Yra ir trečias dėmuo – įsileisdami Astravą bloginame savos generacijos skatinimo sąlygas“, – sako V.Poderys.

Štai svarbiausi žodžiai: „Astravo AE (naujas generatorius rytuose) konkuruoja nelygiomis sąlygomis“. Ponas V. Poderys prasitarė. Pagrindinė priežastis yra ta kad Lietuvos energijos generacija tiesiog neatlaiko konkurencijos su Rusijos pastatytų atominių elektrinių gaminama elektra. O visas šurmulys dėl tariamo Astravo AE nesaugumo – tik priedanga, pretekstas. Tikroji priežastis yra kitokia: rusai nukonkuruoja Lietuvos elektros generaciją ir tokiomis politinėmis priemonėmis lietuvių politikai bandė apginti savo rinką. Neišėjo… Toliau galima sakyti bet ką – svarbiausi žodžiai jai ištarti.

Pasak politiko, Latvijos sprendimas – trumpalaikių naudų siekimas ilgalaikių strateginių tikslų sąskaita.

„Tikiuosi Energetikos ministerija imsis visų priemonių įtikinti latvius, kad vis dėl to laikykimės tos pozicijos, kokia yra Lietuviška pozicija“, – sako V.Poderys.

Jis pripažįsta, kad Latvija atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektrai atkeliauti ir į Lietuvą.

„Tinklai išsišakoję, yra visokių įmanomų galimybių, taip pat ir per sudėtingus finansinius komercinius instrumentus. Įdomu, kokias technines priemones rinksis latvių operatorius. Dar nelabai ką žinome“, – pridėjo V.Poderys.

Anot jo, signalų, kad kaimyninės valstybės ieško kelių prekybai, būta ir anksčiau.

„Buvo signalų anksčiau ir iš Estijos, kad „Elering“ ieško kelių prekybai. Įdomu bus sužinoti, kokia yra Estijos pozicija, turint galvoje, kad pas juos skalūnų elektrinės uždarinėjamos ir konservuojamos, ir jie tampa deficitine šalimi“, – pastebi V.Poderys.

„Litgrid“: nieko konkretaus

Lietuvos perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“ dar aiškinasi situaciją ir detaliai jos nekomentuoja.

„Mes savo ruožtu galim pasakyti, kad nuosekliai laikysimės mūsų įstatymo, veiksmai vyksta pagal planą. Latviai, beje, nesako, kad suderino – jie sako, kad konsultavosi. Taip, konsultacijos vyko, bet suderinta nebuvo“, – teigiama bendrovės komentare.

Lietuva draudimą pirkti energiją iš Astravo atominės elektrinės anksčiau įtvirtino įstatymu.

Ši situacija parodė keletą paprastų dalykų – tarptautinėje politikoje nėra amžinų draugų, yra tik partneriai ir jų interesai. Ir valstybės pozicija turi remtis racionaliais ekonomikos pagrindais. Kai sprendimai priiminėjami grynai politiniais sumėtymais visada išeis toks farsas kuris dabar išeina su Lietuva ir Astravo AE. Nepaisant to kad Lietuva vis tiek pirks Astravo AE pagamintą elektrą (tiktai brangiau – permokant latviams už tarpininkavimą) ji pati savo rankomis smarkiai sugadino santykius su rytų kaimyne, kuri rytoj ir net poryt niekur nedings. O tai reiškia kad dėl trumparegiškos rusofobų valdžios politikos Klaipėdos uostas rizikuoja prarasti pelną dėl galimo Baltarusijos kompanijų krovinių išėjimo kitur. Ir tie kroviniai išeis (mūsų duomenimis jau išeina) į Lenkijos ar tos pačios Latvijos uostus. Ir būtų naivu tikėtis kad lenkai ar latviai atsisakys tokio pasiūlymo: dar ir lengvatų suteiks, bent jau pirmam laikui.

Perka gi Lietuva iš Rusijos kompanijų suskystintas gamtines dujas kurios eina per SGD-terminalą, kuris buvo įsigytas už trigubą kainą kad atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Dabar pirks elektrą iš rusų kompanijos Baltarusijoje pastatytos atominės elektrinės permokant latviams už tarpininkavimą.

Anekdotas? Deja, mūsų niūri realybė…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s