Baltijos šalių uostai pajuto krovinių stygių

Beveik visi Baltijos šalių jūrų uostai antrąjį šių metų pusmetį pradėjo su vis labiau ryškėjančiu krovos kritimu.

Krova Klaipėdoje nyksta

Tarp rytinės Baltijos uostų, be Rusijos uostų, tik Klaipėda ir Latvijos Ventspilis išlaiko teigiamus krovos rezultatus. Klaipėdos uoste per 7 mėnesius krauta 27,41 mln. tonų krovinių. Tai 5,3 proc. daugiau nei pernai. Ventspilio uoste krauta 13,38 mln. tonų. Krova 15,5 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką. Tačiau tarp Klaipėdos ir Ventspilio pagrindinis skirtumas yra tai, kad Klaipėdos uoste jau prasidėjo ryški krovos mažėjimo tendencija, o Ventspilyje krova išsilaiko vienodame lygyje ir netgi šiek tiek didėja. Per 6 mėnesius Klaipėdos uostas krovė 6,7 proc. daugiau krovinių nei pernai. Per 7 mėnesius jo krova jau buvo tik 5,3 proc. didesnė nei pernai.

Per vieną mėnesį prarasta 1,4 procentinio punkto. Jei išliks panaši tendencija, metų pabaigoje Klaipėdos uostas jau gali kristi į minusą.

Tokia tikimybė yra, nes krovinių kiekis palyginti sparčiai mažėja dėl to, kad į „Klaipėdos Smeltę“ beveik nebeatplaukia dideli konteineriniai laivai. Liepą „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas krovė šiemet mažiausią skaičių konteinerių – vos 12 280 TEU. Tikėtina, kad toks menkas mėnesio krovos rezultatas bus paskutinis šiais metais, nes nuo rugpjūčio 18 d. „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo aptarnauti naują konteinerinę liniją „Samskip“, kuri Klaipėdą jungia su Hamburgu, taip pat Lenkijos, Danijos ir Norvegijos uostais.

Gerai tai, kad Klaipėdos uoste visų grupių (skystieji, birūs ir generaliniai kroviniai) krovos tendencijos kol kas yra teigiamos. Taip pat šiemet gerokai daugiau (net 9 proc.) Klaipėdoje lankosi laivais atplaukiančių keleivių.

O kaip Latvijoje?

Be Rusijos uostų, Klaipėdos uostas pagal krovinių kiekį (27,41 mln. tonų) po 7 mėnesių išlieka rytinės Baltijos jūros regiono lyderiu. Nėra jokių šansų, kad kas nors iš kitų uostų galėtų jį pasivyti ar pralenkti. Klaipėdos uostas iš esmės lenktyniauja pats su savimi. Paskutiniai 5 mėnesiai turi atsakyti į klausimus, ar bus uoste naujas metinis krovos rekordas, ar per paskutinį mėnesį krova nukris žemiau nei pernai.

Rygos uostas per 7 mėnesius krovė beveik 19 mln. tonų. Jo kritimo tendencija, kaip ir Klaipėdos uoste, yra ryški, netgi didesnė. Po šešių mėnesių Rygos uostas buvo krovęs 8,3 proc. mažiau nei pernai. Po 7 mėnesių jo krova jau buvo 10,5 proc. mažesnė. Krovos kritimo tendencija – net 2,2 procentiniai punktai.

2,1 procentinio punkto kritimo tendencija liepą užfiksuota ir Latvijos Liepojos uoste. Jis per 6 mėnesius buvo krovęs 3,65 mln. tonų (–5,5 proc.), o per 7 mėnesius – 4,08 mln. tonų (–7,6 proc.). Ventspilio uosto krova per 7 mėnesius yra 15,5 proc. didesnė nei pernai.

Kitas niuansas tai, kad skaičiuojant tonomis Ventspilio uostas šiemet fiksuoja didžiausią krovos prieaugį. Jis per 7 mėnesius siekė 1,79 mln. tonų. Antras  – Klaipėdos uostas, kuris per 7 mėnesius krovė 1,38 mln. tonų daugiau nei pernai. Rygos uoste fiksuotas net 2,18 mln. tonų 7 mėnesių krovos sumažėjimas. Taip yra todėl, kad dalis rusiškų anglių iš Rygos uosto persikėlė į Ventspilį. Padarė įtaką ir tai, kad Rygoje anglių krova iš centrinės dalies buvo perkelta į naują Krivų salos terminalą. Keitėsi sąlygos, galbūt ir krovos tarifai, ir tai ne visiems Rygos klientams patiko.

Per 7 mėnesius anglių krova Rygos uoste krito nuo 8,29 mln. tonų pernai iki 5,92 mln. tonų šiemet. Tai sudarė 2,37 mln. tonų, reiškia, kad kitų krovinių kritimo Rygos uostas nepatyrė.

Jokie Rygos uosto krovos rodikliai kol kas neleidžia teigti, kad į Rygą persikeltų kokie nors baltarusiški kroviniai, kurie buvo kraunami Klaipėdos uoste. Naftos produktų krova Rygos uoste šiemet yra 17 proc. mažesnė nei pernai.

O Rusijoje?

Bendra Rusijos Baltijos jūros uostų tendencija yra tokia, kad krova nuolat auga. Per 7 mėnesius iš viso Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose krauta 151,38 mln. tonų. Tai 6,6 proc. daugiau nei pernai. Geriausius augimo tempus demonstruoja tie uostai, kurie krauna naftą arba jos produktus. Labiausiai, net 13,9 proc. arba 4,36 mln. tonų, augo Primorsko krova. Iš viso jis krovė 35,75 mln. tonų. Daugiausia krovė Ust Lugos uostas (62,04 mln. t). Jo krova augo 10,2 proc. arba 5,75 mln. tonų. Sankt Peterburgo uostas krovė 35,09 mln. tonų. Tai 1,9 mln. tonų daugiau nei pernai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s