Nesutarus dėl dalyvavimo Europos Tarybos Parlamentų Asamblėjoje, į sesiją vyksta pusė Lietuvos delegacijos

Išsiskyrus Lietuvos politikų nuomonėms dėl dalyvavimo kitą savaitę prasidedančiame Europos Tarybos Parlamentų Asamblėjoje (ETPA), į jos sesiją Strasbūre vyksta pusė šalies delegacijos.

Lietuvos delegacijos vadovas Algirdas Butkevičius ir „valstietis“ Egidijus Vareikis dalyvaus pirmadienį Strasbūre prasidedančioje parlamentinės asamblėjos sesijoje, o renginį boikotuos konservatorius Emanuelis Zingeris ir liberalas Simonas Gentvilas. Pastarieji du parlamentarai taip protestuoja prieš šių metų vasarą priimtą sprendimą sugrąžinti Rusiją į asamblėją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaiko į sesiją nusprendusius vykti politikus. A.Butkevičius žiniasklaidai pasakė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių regiono šalys rugsėjį tarėsi, kaip bendrai reaguoti sprendimą grąžinti Rusiją. Pasak jo, buvo nutarta, kad geriausia būtų vykti į sesiją ir ten dėstyti savo poziciją dėl Rusijos grąžinimo.

„Nuspręsta, kad geriausia su tuo kovoti galime vietoje“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovas.

Jis teigė, kad šalies delegacija protestuodama boikotuos kitą savaitę vyksiantį renginį, skirtą paminėti 70-ąsias Europos Tarybos įkūrimo metines.

Seimo valdyba prieš kurį laiką patvirtino visų keturių Lietuvos delegacijos narių komandiruotes į Strasbūrą, tačiau E.Zingeris ir S.Gentvilas galiausiai nutarė į sesiją nevykti. Valdyba penktadienį patvirtino šių Seimo narių prašymus nevykti, pranešė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

„Nusprendžiau praleisti asamblėjos rudens sesijos posėdžius rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, nedalyvauti nei komitetų, nei frakcijų, nei asamblėjos šios sesijos veikloje“, – informavo E.Zingeris.

„Tokią moralinę krizę asamblėja pasiekė pirmąsyk per visą savo egzistavimo laikotarpį“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, tokią poziciją nulėmė ukrainiečių delegacijos vadovės asamblėjoje Jelizavetos Jasko prašymas, Rusijos atsisakymas vykdyti Europos Tarybos rezoliucijas dėl agresijos prieš Ukrainą, „MH17“ lėktuvo numušimo ir žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje.

E.Zingeris taip pat pasmerkė tai, kad Rusijos valdžia atsisakė bendradarbiauti Europos Taryboje nagrinėjant opozicionieriaus Boriso Nemcovo „baisios politinės žmogžudystės Kremliaus prieigose“ aplinkybes. Anot jo, boikotuoti asamblėjos sesiją dabar yra tinkamas žingsnis, nes šeštadienį sukanka Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo 80-osios metinės.

„Mums šiomis dienomis sėdėti vienoje salėje su tais, kurie neigia šio niekšingo suokalbio pasekmes Baltijos šalims ir Lenkijai, yra mažų mažiausiai neetiška. Žinoma, galima pasisakyti dėl Rusijos ir dalyvaujant pačioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, bet laikino nedalyvavimo politinės raiškos metodas yra aiškesnis“, – sakė parlamentaras.

Jis pridėjo, kad Rusija neįgyvendino Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 1996 metų reikalavimo mokėti kompensacijas buvusių okupuotų Baltijos šalių Sibiro tremtiniams ir politiniams Gulago kaliniams.

„Priešingai, Rusija net sustabdė mūsų jaunimo ekspedicijas į Sibirą bei iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą“, – kalbėjo E.Zingeris.

S.Gentvilas pranešė, kad Rusijos parlamentarai į asamblėją grąžinti nepaisant to, kad šalis nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.

„Kaip galima atgal priimti šalį, kuri nepadarė nė žingsnio, kad pasikeistų?“, – kalbėjo parlamentaras.

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos politikų nuvykimas į sesiją duos daugiau naudos, nei boikotas. Pasak ministro Lino Linkevičiaus atstovės spaudai, parlamentarai turės galimybę išsakyti šalies poziciją ne tik per sesiją, bet ir per susitikimą su Prancūzijos Europos reikalų ministre Amelie de Montchalin.

„URM nuomone, Lietuvos delegacijos dalyvavimas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje yra svarbus, siekiant išsakyti savo poziciją tiek sesijos metu, tiek ir numatytame susitikime su Prancūzijos Europos reikalų ministre dėl nepritarimo asamblėjos vykdomai nuolaidžiavimo politikai Rusijos atžvilgiu“, – pranešė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Krymo pusiasalio prisijungimo prie Rusijos. Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Tarybos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s