Lietuva ruošiasi „šnipų mainams“ su Rusija: priimamas specialus įstatymas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį įregistravo įstatymo projektą, kuris detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistam asmeniui, susitarimus dėl asmenų apsikeitimo.

Pataisa nustatytų, kad malonė gali būti taikoma su atitinkama užsienio valstybe susitarus grąžinti į Lietuvą šalies pilietį, prieš kurį toje valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais. Už tokią pataisą po pateikimo balsavo šimtas Seimo narių, penki susilaikė. Pataisa toliau svarstoma Seime bus spalio 22 dieną, dar liko du balsavimai, kad ji būtų priimta.

D.Gaižauskas žiniasklaidai pasakė, kad projektą registruoti jį paskatino NATO parlamentinėje asamblėjoje vykusios diskusijos, jį rengianti jis konsultavosi su žvalgyba.

„Aš buvau NATO asamblėjoje, grįžau užvakar. Ten buvo labai karšti klausimai, kas susiję su Sirija, toliau Ukrainos klausimai. Ukraina yra viena iš tų, kuri pasikeitė žmonėmis su Rusija taikant malonės institutą“, – kalbėjo politikas.

Parlamentaras teigė, kad rengdamas pataisą derino ją su Valstybės saugumo departamentu ir karine žvalgyba, tačiau nei patvirtino, nei paneigė žinantis informaciją apie planuojamus šnipų mainus.

„Jūs turėtumėte mane suprasti, kad NSGK pirmininkas žino labai daug informacijos. Jeigu taip ir būtų, visada tą patį sakyčiau, kad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė D.Gaižauskas.

Tuo tarpu politologas Tomas Janeliūnas mano, kad Seimo nario registruotas projektas galėtų išspręsti neaiškumą, kaip tiksliai procedūriškai apsikeisti už šnipinėjimą nuteistais piliečiais, be to, galėtų būti būdas švelninti įtemptus santykius su priešiškomis valstybėmis.

Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius teigė, kad įstatymo pataisa turi trūkumų.

„Formuluotėje (…) nurodoma, kad Lietuvos pilietis ar piliečiai gali būti grąžinami į Lietuva pripažįstant, kad „jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo“. Tai reikštų, jog tokie apsikeitimai galimi tik oficialiai pripažinus, jog Lietuvos pilietis šnipinėjo kitoje valstybėje“, – pasakė politologas.

„Hipotetiškai gali būti ir atvejų, kuomet Lietuvos pusė nepripažįsta, jog jos pilietis, nors ir nuteistas už šnipinėjimą, dirbo Lietuvos žvalgybos institucijoms. Autoritarinėse šalyse gali būti neretai ir įrodymų falsifikavimų ir šantažo. Be to, gali būti noro „žūtbūt“ nuteisti ką nors už tariamą šnipinėjimą, kad būtų vėliau galimybė apsikeisti žmonėmis, jei Lietuvoje jau kali asmenys, nuteisti už šnipinėjimą“, – kalbėjo jis.

Kai kurie kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte keitimasis įteisinamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos atiduodamas asmuo yra nuteistas už šnipinėjimą, tačiau negalėtų būti taikomas, jei nuosprendis paskelbiamas už kokį nors kitą nusikaltimą.

D.Gaižauskas sakė, kad yra pasirengęs taisyti įstatymo projektą per diskusijas Seime.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Žurnalistų šaltinių duomenimis, į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis.

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N.Filipčenko sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Kaliningrado srities. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N.Filipčenko yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų už šnipinėjimą. Tuo metu žiniasklaida pranešė kad jis prisipažino esąs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos karininkas.

Balandį Kaliningrado srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda remia parlamentaro Dainiaus Gaižausko registruotą pataisą dėl apsikeitimų nuteistais šnipais, tačiau pranešimo apie susitarimą su Rusija nekomentuoja.

„Žinome apie Seime registruotą pataisą. Ji atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius. Tokia galimybes suteikti malonę sukonkretinanti praktika yra įtvirtinta ir kitų užsienio valstybių teisės aktuose“, – ketvirtadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Turimai duomenimis, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praėjusią savaitę, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s