JAV įvedė muitus ES prekėms, įskaitant pieno produktus, vyną ir viskį

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė anksčiau anonsuotus rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos kilmės prekėms, įskaitant pieno produktus, prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės.

Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos ir JAV atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Šie muitai gali dar labiau destabilizuoti pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant į JAV suprovokuotą prekybos karą su Kinija.

Muitais nusitaikyta į civilinius orlaivius iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos – šalių, kurios įkūrė „Airbus“. Dabar šių orlaivių importas į JAV bus 10 proc. brangesnis. Be to, naujos rinkliavos taikomi vartojimui skirtiems produktams, tokiems kaip prancūziškas vynas, kurį D.Trumpas pastaraisiais mėnesiais grasino apmokestinti. Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos vynui dabar bus taikomi 25 proc. muitai.

Kalbėdamas Vašingtone likus kelioms valandoms iki įsigaliojant muitams, Prancūzijos ekonomikos ministras Brunas Le Maire perspėjo, kad šis žingsnis turės rimtų ES šalių atsakomųjų žingsnių.

„Europa yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų laikydamasi PPO sprendimų“, – pareiškė jis žurnalistams netrukus po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Stevenu Mnuchinu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniame susitikime.

„Šie sprendimai turėtų labai neigiamų padarinių tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat perspėjo Jungtines Valstijas neatidaryti naujo fronto prekybos kare ir dar kartą paragino ieškoti sprendimo derybomis.

Lėtėjant pasaulio ekonomikai, „privalome padaryti viską, kad išvengtume tokio pobūdžio konfliktų“, – kalbėjo B.Le Maire.

Europos Sąjunga jau seniai ragino JAV sėstis už derybų stalo, o kitais metais pati galės įvesti muitus, bausdama Jungtines Valstijas už amerikiečių orlaivių gamintojos „Boeing“ subsidijavimą. Visgi ES pareigūnai jau liepą siūlė paliaubas byloje dėl subsidijų lėktuvų gamintojams, kuriose abi pusės pripažintų kaltę ir susitartų sumažinti valstybės pagalbą.

Subsidijos bendrovėms „Airbus“ ir „Boeing“ teikiamos jau 15 metų. Muitai įvesti vos po kelių dienų, kai PPO suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms imtis veiksmų. Dar trečiadienį D.Trumpas užsipuolė europiečius už neva nesąžiningą elgesį su JAV prekybos srityje, tačiau teigė, kad palieka duris atviras deryboms.

Labiausiai ES nerimauja, kad JAV gali įvesti importo muitus europietiškiems automobiliams. Tai būtų rimtas smūgis, ypač Vokietijos automobilių sektoriui, netgi turint omeny kad tokios milžinės kaip „Volkswagen“ ar „BMW“ turi gamyklas JAV teritorijoje.

JAV prezidentas yra pareiškęs: „Mums labai sudėtinga įvežti savo produkciją [į Europą]“, tuo tarpu europiečiai lengvai importuoja savo automobilius į JAV.“

„Airbus“ ir „Boeing“ ginčas yra tik viena iš kelių problemų, kurstančių transatlantinę įtampą, kuri smarkiai padidėjo D.Trumpui pradėjus eiti pareigas 2017 metais. NUO to laiko užsienio prekyboje JAV ėmėsi protekcionizmo, įvedusios importo muitus plienui ir aliuminiui iš ES ir kitų NATO sąjungininkių, taip pat grasindamas įvesti muitus automobiliams.

Tokios Europos prekybos grupės kaip vyndariai, vokiškų įrankių ir Škotijos viskio gamintojai protestavo ir reikalavo JAV nesiimti tokių priemonių. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris 2018 metų liepą susitarė dėl paliaubų konflikte ir dėl prekybos derybų, kurios iki šiol niekur nenuvedė.

Epinis teisinis mūšis tarp „Airbus“ ir „Boeing“ Pasaulio prekybos organizacijoje prasidėjo 2004 metais, kai Vašingtonas apkaltino JK, Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją teikiant neteisėtas subsidijas ir dotacijas „Airbus“ gamybai paremti. Po metų ES pareiškė, kad „Boeing“ iš įvairių JAV vyriausybės departamentų 1989–2006 metų laikotarpiu gavo 19,1 mlrd. JAV dolerių draudžiamų subsidijų. Tada abi pusės buvo įsitraukė į ilgai trunkantį teisinį ginčą ir galiausiai, po gausybės apeliacijų ir priešpriešinių apeliacijų, kiekvienos šalies atžvilgiu buvo priimtas iš dalies palankūs sprendimai. Tačiau matyti kad dabar jo nebepakanka.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s