Lenkijos „trolių ferma“: atskleidė, kaip manipuliuojama socialiniuose tinkluose

Lenkijos žurnalistė Katarzyna Pruszkiewicz dirbdama po priedanga pusę metų administravo netikras socialinių tinklų paskyras vienoje Vroclavo įmonėje, save vadinančioje viešųjų ryšių firma. Jos tyrimas, apie kurį pasakoja britų dienraštis „The Guardian“, suteikė progą pažvelgti į tai, kaip bandant daryti įtaką nieko neįtariantiems rinkėjams ir vartotojams, yra kuriamos bei naudojamos netikros socialinių tinklų paskyros.

Tviteryje galima pastebėti, kaip keli konservatyvūs lenkų aktyvistai piktinasi susiskaldžiusia liberalia šalies opozicija, rašo „The Guardian“.

„Prapliupau juoku!“, – rašo mergina iš Varšuvos rajono Żoliborz, save vadinanti „tradicionaliste“, komentuodama laikraščio straipsnį apie tai, kad buvęs Baracko Obamos ir Emmanuelio Macrono kampanijų patarėjas atvyksta į Lenkijos sostinę susitikti su grupe liberalių aktyvistų.

„Opozicija neturi ką pasiūlyti. Dėl to jie kalba nesąmones, pūsdami miglą į akis“, – atsako Magda Rostocka.

Moters profilis tviteryje rodo, kad ji turi beveik 4,4 tūkst. sekėjų. Ji nurodo esanti „kairiarankė su širdimi dešinėje pusėje“. Realybėje nė viena iš šių moterų neegzistuoja. Abi paskyras administravo mažos rinkodaros įmonės Vroclave, pietvakarių Lenkijoje, darbuotojai.

Pasak leidinio „The Guardian“, žurnalistė K.Pruszkiewicz, apsimetusi paprasta darbuotoja, infiltravosi į šią įmonę ir suteikė progą pažvelgti į tai, kaip kai kurios privačios bendrovės kuria bei naudoja netikras socialinių tinklų paskyras bandydamos daryti įtaką nieko neįtariantiems rinkėjams ir vartotojams.

Socialinių tinklų bendrovės patiria vis didesnį spaudimą dėl vadinamųjų netikrų paskyrų. „Facebook“ nurodė per pirmus tris šių metų mėnesius panaikinusi 2,2 mlrd. jų.

Reporterė po priedanga K.Pruszkiewicz šešis mėnesius praleido dirbdama „Cat@Net“ įmonėje, save apibūdinančioje kaip viešųjų ryšių agentūra, kurios specialistai kuria teigiamą įmonių, privačių asmenų ir viešųjų institucijų įvaizdį, dažniausiai – socialiniuose tinkluose.

Žurnalistų fondo – organizacijos, vienijančios Lenkijos tyrimų žurnalistus, narės K.Pruszkiewicz pirmoji užduotis įsidarbinus šioje kompanijoje buvo sukurti socialinės medijos avatarą (virtualų asmenybės atitikmenį) „socialiniam ir politiniam turiniui“ dalintis. Jis turėjo pritraukti bent 500 sekėjų.

Po bandomojo laikotarpio jai suteikta prieiga prie įmonės vidinių komunikacijos kanalų. Per juos darbuotojai, kurių kiekvienas administravo po keliolika paskyrų, iš savo vadovų gaudavo patarimus ir nurodymus, kokius klausimus kelti socialiniuose tinkluose, ką girti, reklamuoti, o ką – peikti, kritikuoti.

Socialinių tinklų paskyrose buvo pateikiamas tiek kairiosios, tiek dešiniosios ideologijų turinys, patraukiantis vartotojų dėmesį. Šiuos vartotojus vėliau būtų galima pasitelkti kompanijos klientų palaikymui.

„Tikslas – pelnyti žmonių iš abiejų politinio pasiskirstymo pusių pasitikėjimą. Kai tu jį pelnai atspindėdamas jų pačių požiūrį, gali daryti jiems įtaką“, – sakė tyrimą prižiūrėjęs Wojciechas Cieśla.

Kaip nurodo „The Guardian“, dauguma įmonės „Cat@Net“ darbuotojų yra neįgalūs. Tai leidžia kompanijai gauti valstybės subsidijas. Žurnalistų fondo duomenimis, iš Lenkijos nacionalinio neįgaliųjų reabilitacijos fondo bendrovė gavo apie 1,5 mln. zlotų (maždaug 353 tūkst. eurų) subsidijų.

Kaip „The Guardian“ pasakojo K.Pruszkiewicz, dauguma kompanijos darbuotojų yra tikrai geri žmonės – užjaučiantys, laisvu metu užsiimantys labdaringa, socialine veikla. Tačiau neįgalumas reiškia, kad galimybės jiems įsidarbinti yra ribotos.

„Jiems tai buvo darbas ir tik tiek“, – pasakojo tyrimą atlikusi žurnalistė.

Viena iš K.Pruszkiewicz pareigų buvo administruoti anonimines paskyras ir girti Lenkijos nacionalinį transliuotoją TVP, kuris kritikuojamas dėl šališkumo ir neapykantos kalbų, nukreiptų prieš mažumų grupes, teigiama „The Guardian“ straipsnyje.

„Būtų puiku, jei parašytumėte teigiamų komentarų apie vyriausybės subsidijas TVP ir televizijos licencijos mokestį“, – rašoma vadovo elektroniniame laiške K.Pruszkiewicz.

Beje TVP atstovybė buvo neseniai pompastiškai atidaryta Vilniuje. Tuo metu Lietuvos valdžios atstovai plojo rankomis ir gyrė šį žingsnį.

Remiantis Londone įsikūrusio „smegenų centro“ „ISD Global“, tiriančio pasaulines ekstremizmo ir poliarizacijos tendencijas, analize, „Cat@Net“ valdomos socialinių tinklų paskyros sukūrė apie 10 tūkstančių pranešimų, kuriuose giriamas TVP. Jie buvo peržiūrėti 15 milijonų kartų.

Kitas „Cat@Net“ naudos gavėjas – neseniai išrinktas Lenkijos parlamento narys iš Demokratinės kairės aljanso.

Kompanijos administruojamose kairiojo sparno socialinių tinklų paskyrose buvo remiama politiko kandidatūra į Europos Parlamentą per rinkimus, vykusius šių metų gegužę. Mažiausiai 90 skirtingų paskyrų dalintasi ir reaguota į jo pranešimus.

Įmonės dešiniojo sparno paskyros tada oponuodavo, taip socialiniuose tinkluose sukurdamos konfliktą ir srautą, atkreipiantį dėmesį į kandidatą.

Buvo sukurtos paskyros, kuriose koncentruotasi į aviacijos ir gynybos pramonę. Pavyzdžiui, paskyros buvo naudojamos siekiant pakirsti visuomenės paramą Lenkijos vyriausybės sprendimui sudaryti didelės vertės sandorį su Amerikos korporacija „Lockheed Martin“ dėl naikintuvų F-35 įsigijimo. Vietoj to remtas naikintuvų „Eurofighter Typhoon“, kuriuos gamina bendrovių „Airbus“, „BAE Systems“ ir „Leonardo“ konsorciumas, pirkimas. Italijos įmonė „Leonardo“ Lenkijoje turi dukterinę bendrovę – „PZL Świdnik“. Leidinys „The Guardian“ nurodo, kad „Cat@Net“ darbuotojams jų vadovai priminė, jog „F-35 yra mūsų priešas numeris vienas“.

Neaišku, ar įmonės bei individai, kurių labui buvo veikiama netikrose socialinių tinklų paskyrose, žinojo apie tokią „Cat@Net“ praktiką. Vidiniai dokumentai rodo, kad daugumą, jei ne visus, komisinius kompanija gavo iš kitos viešųjų ryšių bendrovės, kuri tokias įtakos darymo operacijas galėjo užsakyti klientams nežinant.

Kaip rašo „The Guardian“, „PZL Świdnik“ nurodė, kad „visais atžvilgiais savo veiklą vykdo etiškai“, o įmonės etikos kodekso privalo laikytis ir visi paslaugų teikėjai.

Pati kompanija neigė susijusi su nusižengimais dėl dezinformacijos, neapykantą kurstančių kalbų ar dėl bandymų daryti įtaką politiniams sprendimams.

„Svarbiausias klausimas – kaip reguliavimo institucijos ketina reaguoti į iššūkį dėl tokios veiklos, – sakė dezinformacijos ekspertas Peteris Pomerantsevas. – Jie gali tvirtinti, kad niekas iš turinio, kuriuo dalintasi, nebuvo nelegalu: nebuvo neapykantą skatinančios kalbos, nebuvo smurto kurstymas, nebuvo karo propaganda. Tačiau tai tik atskleidžia, kokia neveiksminga yra mūsų reguliavimo sistema, ir kokie pažeidžiami esame“.

„Cat@Net“ interneto svetainėje paskelbtame pareiškime įmonė kategoriškai neigė esanti „trolių ferma“: „Kompanijos veiklos sritis yra rinkodaros operacijų perkėlimas į socialines medijas. Mes perduodame tikslią informaciją, kalbame už savo klientus ir reklamuojame jų produktus bei paslaugas kaip ir bet kuri kita tokia agentūra“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s