J.V.Žukas: gynybos finansavimo klausimu svarbiausia yra kitų nuomonė

Prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas ketvirtadienį pareiškė, kad nepakankamas gynybos finansavimo augimas turės neigiamų pasekmių Lietuvos reputacijai prieš NATO sąjungininkes, tuo pačiu prisipažinęs kad gynybos finansavimo klausimu jam svarbiausia yra kitų nuomonė.

Pasak buvusio kariuomenės vado, jeigu Lietuva negebės vykdyti partijų susitarimo iki 2030 metų didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies prašymai NATO skirti papildomų pajėgumų gali atrodyti nepakankamai įtikinami.

„Jeigu mes to nevykdome, tai galbūt mes nevykdysime ir tarptautinių įsipareigojimų? Tai kodėl mes tada kalbame ir kreipiamės į NATO dėl oro policijos, dėl oro gynybos, dėl pajėgų dislokavimo, jeigu nesugebame vykdyti to, ką patys viduje esame susitarę“, – LRT radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Tas turės, aišku, tam tikrų neigiamų pasekmių mūsų reputacijai“, – pridūrė generolas.

Jis komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) trečiadienį priimtą pasiūlymą pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms. Tokį pasiūlymą komitetas pateikė siekdamas sudaryti galimybę pasiskolinti mažiau, nei, anot parlamentarų, planuoja Vyriausybė.

Seimo BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, kad finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.

Pasak komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, formuluotę pasiūlyta keisti nuogąstaujant dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir iš to kilsiančio poreikio perskirstyti pinigus jautresnėms sritimis.

J.V.Žukas sakė, kad iš šalies vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba nusprendė kitais metais krašto apsaugai skirti 2,05 proc. BVP, o 2021 metais – 2,08 proc. BVP. Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.

J.V.Žukas sakė, kad bet koks šių skaičių koregavimas Seime „yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“.

Pasak jo, kilusi situacija taip pat kelia klausimų, kaip gynybos finansavimas augs ateityje.

„Mes turime žinoti, kokia vis dėlto perspektyva, ar to (partijų – red.) susitarimo bus laikomasi, ar ne, ar bus naujas susitarimas“, – teigė G.Nausėdos patarėjas.

„Tai yra nacionalinio prestižo klausimas, ar valstybė vykdo savo susitarimus“, – pridūrė jis.

Seimo nariai pirmąjį 2020-ųjų valstybės biudžeto svarstymą pradės kitą savaitę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s