Po mokyklos – į kariuomenę: šauktinių amžius sumažintas iki 18 metų

Į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami 18 metų (o ne 19, kaip dabar) sulaukę jaunuoliai. Be to, kariai savanoriai negalės būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Karo prievolės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisas.

Senas įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.

Ribinis šauktinių amžius sumažintas nuo 26 iki 23 metų, tačiau pagal priimtą pataisą, 26 metų riba palikta galioti tiems asmenims, kuriems karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Taip pat palikta nuostata, kad savanoriškai šauktiniais kariais gali tapti 18–38 metų vyrai ir moterys.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl minėtų pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo dabartinių maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį apie 25–30 tūkst. žmonių sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis. Kasmet į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 3,8–4 tūkst. jaunuolių.

Ketvirtadienį Seimas taip pat uždraudė kariams savanoriams būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Numatyta, kad karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo politikų įgaliojimų pradžios. Sutartis bus atnaujinta kitą dieną, nutrūkus politikų įgaliojimams.

„Reikia tikėtis, kad prieš kitus rinkimus jau nekils tokių nesusipratimų, kokių buvo kilę prieš šiuos savivaldos rinkimus“, – sakė pataisos autorius konservatorius Andrius Kupčinskas.

Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija tuomet nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją. Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s