Izraelio-Rusijos spąstai: kokia ateitis laukia Ukrainos

Atitraukiant žmonių dėmesį į antraeilius, bei iš dalies dirbtinius informacinius pretekstus Ukrainoje tyliai vyksta labai įdomūs procesai.

Šiai temai pirmą kartą kilus prieš ketverius metus, dauguma žmonių suko pirštu prie smilkinio, kuomet Ukrainos valdžia buvo visa galva pasinėrusi į derybas su Donbaso separatistais. Tačiau praėjus ketveriems metams, baimėms ėmusis realizuotis, tokios pozicijos vertinimas šiek tiek pakito. Ir kol savanorių batalionų karių rankos yra surištos, šalį pradėjo skubiai ruošti masiniam žydų, pavargusių nuo neprognozuojamo gyvenimo Izraelyje, Rusijoje bei kitose šalyse, atvykimui.

Jeigu Jūs neturite laiko skaityti visą straipsnį – galite pereiti prie paskutinės pastraipos: galbūt susipažinus su ja jums kils noras įsigilinti į šią temą. Juk paprastų ukrainiečių tyliu pritarimu yra įgyvendinamas genialus ir tuo pačiu metu labai paprastas projektas baigus kurį Ukraina gali tapti „Naująja Jeruzale“.

Planas „A“, arba kodėl reikėjo federalizacijos

Yra kelios hipotezės apie tai kaip buvo ruošiamasi aktyviai šio projekto fazei. Pagal vieną versiją, iš pradžių klausimą norėjo išspręsti „mažuoju krauju“ per Ukrainos federalizaciją. Šia tema 2014-tais metais Rusija organizavo didelę informacinę kampaniją. Matyt, šio plano lobistai galvojo, kad situacija klostėsi palankiai mat tam padėjo tiek Krymo aneksija, tiek karinio konflikto Rytų Ukrainoje įsiplieskimas.

Pagal kitą versiją federalizaciją nebuvo planuojama naudoti kaip placdarmą „Naujajai Jeruzalei“ Ukrainos teritorijoje sukurti. Bet naujojo „Didžiojo kraustymosi“ lobistai demonizavo šį informacinį pretekstą tam, kad atitraukti žmonių dėmesį nuo realiai vykstančių procesų.

Štai kaip federalizacijos projektą stūmė per žiniasklaidą.

„Maskvos nuomone, federalizuota Ukraina galėtų suteikti platesnę autonomiją regionams ekonomikos, finansų, išorės prekybos srityse, taip pat kalbos politikos, religijos, švietimo, tradicijų klausimais…

Pagrindinis argumentas yra tas kad Ukraina nepajėgs išgyventi kaip unitarinė valstybė ir tik federalizacija padės jai išlikti, išsaugoti regionų savitumą ir išspręsti nesutarimus tarp žmonių be konfliktų,“ – tokią nuomonę tuo metu išsakydavo rusų propagandistai.

Įmanoma, Rusija bei Izraelis norėjo išspręsti šį klausimą tyliai. Juo labiau tai buvo daroma JAV pritarimu. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Džon Kerry anksčiau pareikšdavo kad JAV neprieštaraus Ukrainos federalizacijos idėjai nes tai yra galima išeitis iš krizės, bet tiktai tuo atveju jeigu šį kelią pasirinks patys ukrainiečiai.

Kaip paaiškėjo 2018-tųjų pradžioje, šis planas iš esmės žlugo (arba buvo sužlugdytas tyčia). Svarbų vaidmenį čia atliko ženklus Rusijos bei JAV santykių pablogėjimas. Bet didžiąja dalimi tai įvyko dėl nuotaikų susijusių su protestais, kuriems vadovavo savanorių nacionalistinių batalionų vadai.

Tokia reakcija yra suprantama. Apart patriotų įtakos, yra ir ekonomikos aspektas. Praradus strategiškai svarbų verslo objektų kontrolę gali kilti grėsmė prarasti ir ginkluotų susiformavimų personalą nes tiesiog nebus iš ko juos išlaikyti. Ir kaip tada atremti agresoriaus spaudimą?

Be abejo, šio primityvaus Ukrainos skaldymo plano sumanytojai turi tam tikras viltis susijusias su „Štainmajerio formule“, bet jie tikėjosi kiek kitokio rezultato.

Prie ko čia Izraelis

O koks gi šioje istorijoje yra Izraelio vaidmuo? Pastoviai išlaikyti padidintą kariuomenės kovos parengtį Izraeliui yra sudėtinga ir brangu. Daugelis Artimųjų Rytų šalių analitikų daro prognozes kad per artimiausius 30 metų dabartinis Izraelis, kaip savarankiška valstybė, išnyks. Be didžiulių karinių išlaidų jo visuomenėje jaučiama tam tikra nervų įtampa. Didelis karinis konfliktas irgi gali turėti jam sunkius padarinius. Jeigu arabai gali sau leisti pralaimėti karą, Izraeliui pralaimėjimas reikštų visišką valstybės sunaikinimą. Be to reikia turėti omeny kad arabų šalys pastaruoju metu įsigijo nemažai šiuolaikiškos bei aukšto tikslumo karinės ginkluotės.

Ir tokiam atvejui Izraelis tiesiog ieško „atsarginio aerodromo“. Aišku, šiuo metu kol kas galima kalbėti ne apie visišką valstybės perkėlimą bet apie dalies gyventojų persikraustymą bei strategiškai svarbų infrastruktūros objektų perkėlimą.

Bet kodėl Izraelis nusitaikė į Ukrainą? Dar tiksliau – ne į visą šalį, bet į jos dalį? Visų pirma, persikėlėlius tikimasi apgyvendinti penkiuose pietų Ukrainos regionuose: Odesos, Mikolajevo, Hersono, Zaporožės bei Dnipro srityse. Jeigu viskas pavyks toliau bus galima išplėsti šią patirtį į Harkivo, Sumų bei Černigovo sritis. Tokį pasirinkimą galima paaiškinti labai paprastai: patogi geografinė padėtis, puikios ekonomikos perspektyvos, pagrindinių infrastruktūros objektų kontrolė, pakankamas aukštos kokybės žemės resursų kiekis, pastoviai auganti Ukrainos valstybinė skola, didelė ukrainiečių bendruomenė Izraelyje.

Bet kur kas didesnį vaidmenį šiame gudriame „integracijos projekte“ atlieka gausi bei įtakinga Ukrainos žydų bendruomenė.

Dabar šalyje gyvena apie pusę milijono žydų, yra 137 veikiančios žydų bendrijos bei organizacijos (2019.11.20 duomenys). Ir tai yra tik oficialiais duomenimis. Skirtumas gali būti paaiškintas tuo kad tarybiniais laikais daugelis žydų slėpė savo kilmę dėl antisemitinių apraiškų, kiti prarado savo šaknis, o kai kurie žydai tiesiog nesilaiko žydiško gyvenimo būdo ir nesitapatina su žydų tauta.

Tačiau Ukrainos žydų bendruomenė aktyviai įgyvendina savo planus. Ko tik verta Dnipro mieste esanti „Menora“ – unikalus žydų kultūros centras ir stambiausias toks kompleksas pasaulyje.

Kaip mes matome, Ukrainoje žydai turi rimtus pamatus savo planams įgyvendinti. Be to, reikia atkreipti dėmesį į Volodimiro Zelenskio ir Benjamino Netanjahu susitikimą, įvykusį rugpjūčio mėnesį, apie kurio rezultatus Izraelio prezidentas asmeniškai pranešė Vladimirui Putinui. Turint omeny šią schemą atrodo labai logiškai ir vieno įtakingiausių žydų kilmės Ukrainos oligarchų Ihorio Kolomoiskio, anksčiau vadovavusio vieningai Ukrainos žydų bendruomenei, sugrįžimas į šalį.

Planas „B“ yra įgyvendinamas sėkmingai

Dabar dėl schemos įgyvendinimo. Ji nėra tokia paprasta kaip federalizacijos idėja, bet ir sudėtinga ji negali būti pavadinta. Jeigu Ukrainos patriotų dėmesys nebūtų specialiai atitraukiamas į dirbtinai sukuriamą antraeilės reikšmės informaciją, planas „B“ žlugtų lygiai taip pat kaip ir planas „A“. Bet to neįvyko.

Federalizacijos projektą pakeitė taip vadinamų „hromadų“ – vietinių teritorinių bendruomenių – formavimo idėja, kuri yra sėkmingai įgyvendinama. Nuo 2015-tųjų daugiau kaip 4 tūkst. nedidelių bendrijų sukūrė apie 900 jų susivienijimų, liko susitarti su 6,4 tūkst. bendruomenių.

Kas žino, gal šio projekto lobistus įkvėpė efektyvus Izraelio žydų bendruomenių funkcionavimas, kurių nariai dalinsis gerąja patirtimi su savo tautiečiais gyvenančiais Ukrainoje?

Natūralu, toli gražu ne visiems patinka procesai dėl kurių verslininkai vietose gali netekti daugelio galimybių ir atverti jas užsieniečiams, kurie Ukrainoje nori verstis, tarkime, žemės ūkiu. Patys didžiausi reformos nesklandumai yra keturiuose šalies regionuose: Odesos, Užkarpatės, Harkivo bei Kijevo srityse.

Protestų nuotaikoms pažaboti, nuo pat hromadų sukūrimo proceso pradžios buvo surengta informacinė kampanija, kurios tikslas yra pranešti kiekvienam Ukrainos gyventojui, kad hromados nugalėjo federalizacijos idėją bei „palaidojo“ „Rusų pavasarį“.

Kas ją finansuoja tiksliai nėra žinoma, tačiau čia galima įžvelgti Rusijos, JAV bei kitų pasaulio šalių žydų kapitalo pėdsakas.

Visuotinio hromadų sukūrimo idėjos šalininkai sako, kad federalizacija numato, jog didžioji įstatymų leidimo be vykdomosios valdžios dalis sukoncentruota vietinių politikų rankose. Ir juos lengviau papirkti – t.y. perimti atskirų sričių kontrolę nenaudojant grubios jėgos. Decentralizacija savo ruožtu numato kad visos hromados yra vieningoje Ukrainos erdvėje, turi tiesioginius santykius su valstybės biudžetu. Ir tai jau ne 27 vertikalūs ryšiai su regionais, bet tai yra tūkstančiai tu ryšių… Be to yra sukuriamas didelis horizontalių ryšių kiekis, kurie egzistuoja atskirai nuo regionų bei rajonų valdžios. Galų gale Ukraina gaus politinį kilimą, susidedantį iš tūkstančių vertikalių bei horizontalių ryšių.

Kilimas – tai yra gerai, bet šios schemos lobistai nesako nieko apie tai kad Kijevui bus praktiškai neįmanoma kokybiškai kontroliuoti tokią valdymo struktūrą, ką jau kalbėti apie regionų valdžią! Dėl to kyla baimės ir verslininkams. Kas gali garantuoti kad jų atžvilgiu nebus panaudoti tam tikri specifiniai nuosavybės atėmimo metodai vardan hromadų klestėjimo?

Užsieniečių hromadų vadovybėje legalizavimas

Sukurti vieningas vietines bendrijas neužtenka, reikia pakeisti ir įstatymus reguliuojančius žemės ūkio paskirties žemės apyvartą. Ir tai yra kitas plano „B“ punktas. Ukrainos Aukščiausioji Rada jau pradėjo nagrinėti įstatymo projektą № 2178−10 „Dėl kai kurių žemės ūkio paskirties žemės apyvartą reguliuojančių teisės aktų pakeitimo“. Dokumentas numato kad nuo 2020-tų metų spalio 1-os dienos draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Ukrainoje bus panaikintas. Nuo šios dienos visi žemės savininkai Ukrainoje turės lygias teises, t.y. užsieniečiai gaus teisę pirkti žemę. Pirkti ją taip pat galės juridiniai asmenys, valstybė ir vietinės hromados.

Ir kas tokiomis sąlygomis trukdys globaliam žydų kilmės kapitalui supirkti visą žemę Ukrainoje, iškeitus tokią galimybę, tarkime, į pažadus mokėti 500 – 600 eurų pensijas? Juk aišku, kad kur yra pinigai, resursai bei žemė ten yra ir valdžia!

Panašu kad ryšium su šiais procesais ir greitai besikeičiančia situacija, naujai Ukrainos vadovybei bus naudinga nukreipti nacionalistų batalionų kovotojų dėmesį į padėtį antiteroristinės operacijos zonoje, surišus jų rankas.

„Jūs čia pakovokite, o mes tuo pačiu radikaliai pakeisim Ukrainą!“ – neva sako ji.

Šiuo kampu reikia žiūrėti į dirbtinai sukurtą konfliktą su reikalavimais V. Zelenskiui 1 km nuo fronto linijos atitraukti Ukrainos kariuomenę ir į pokalbį su vienu iš savanorių, labiau panašų į šou.

„Aš atėjau, tau pasakiau nuimti ginklą, bet tu pervedi strėles į akcijas… Tu man negali statyti jokių ultimatumų. Tu manęs nesupratai. Ar mums reikia užeiti ir atimti iš jūsų ginklus? Aš nesuprantu, kaip mes dabar baigsim šį pokalbį, pacanai… Aš esu šios šalies prezidentas. Man eina 42-ri metai. Aš nesu joks lohas. Aš atėjau ir pasakiau tau – nuimk ginklą!“ – tai yra Ukrainos prezidento V. Zelenskio žodžiai, kuriuos jis ištarė bendraudamas su nacionalistų batalionų kovotoju savanoriu Denisu Jantariu.

Greičiausiai, Ukrainos prezidentas buvo priverstas taip kalbėtis kad sufokusuoti veteranų dėmesį tiktai į antiteroristinės operacijos klausimą. Juk jie jau senai persijungia į tuos procesus, kurie vyksta Ukrainoje. O tai jau pavojinga, nes gali sutrukdyti ir neutralizuoti pastangas sukurti „Naująją Jeruzalę“.

Dirvos Naujosios (Dangaus) Jeruzalės sukūrimui Ukrainoje paruošimas

Pastaruoju metu apie šį projektą kalbama vis aktyviau. Tuos ekspertus, kurie anksčiau išdrįso liesti šią temą tokiu kampu, vadino išprotėjusiais. Tačiau vykstančių procesų analizė rodo, kad be reikalo.

Be aukščiau įvardytų hromadų sukūrimo bei žemės pardavimo užsieniečiams klausimų lieka dar vienas, galbūt net pats svarbiausias, klausimas: ką daryti su šalies gyventojais? Atsakymas į jį yra ciniškas, bet akivaizdus – sumažinti jų kiekį, kas jau sėkmingai ir daroma.

Kiekvieną valandą Ukrainos gyventojų skaičius mažėja 80 žmonių. Tai yra apie 700 tūkst. žmonių per metus. Ir tai yra oficialūs duomenys. Iš tikrųjų skaičiai yra gąsdinantys. 2018-tų metų gruodžio mėnesio duomenimis mirtingumas Ukrainoje beveik dviem kartais viršijo gimstamumą.

Sionistai (sionizmas – pasaulio mąsto politinis judėjimas, kurio tikslas yra žydų tautos susijungimas ir atgimimas) prognozuoja kad 2020-tais metais Ukrainoje teliks vos 15 mln. vietinių gyventojų!

Šiandieną daugelis ekspertų jau nurodo kad reali Ukrainos populiacija yra mažiau už 27 mln. žmonių. Ir tai yra kartu su tais kas išvyko dirbti į užsienį. Paskutinis šaukimas į kariuomenę atvėrė baisią tiesą: 70 % šauktinių į karinius komisariatus neatvyko dėl to kad šių žmonių tiesiog nėra šalyje.

Suinteresuotos pusės

Dabar pažiūrėkime kas gi įgyvendiną šį didelio mąsto projektą. Ekspertų nuomone, suinteresuotos pusės yra Izraelis ir Rusija. JAV tam neprieštarauja. Vietoje šiuos procesus koordinuoja ir kontroliuoja prezidentas V. Zelenskis su savo komanda bei jo kuratorius I. Kolomoiskis, kuriems Izraelis bei Ukrainos žydų bendruomenė suteikia visokeriopą pagalbą.

Bet ne viskas yra taip paprasta.

„Dangaus Jeruzalė“ pagal projektą turi būti sukurta šešiose dabartinės Ukrainos pietinės dalies srityse. Anksčiau jame taip pat buvo Krymas, bet ši teritorija jam nebėra aktuali nes 2014-tais metais ji įėjo į Rusijos sudėtį.

Rusija savo ruožtu turi kitą planą: atiduoti į projektą vakarų Ukrainos žemes ir nubrėžti sieną Dniepro upe. Ir čia yra vieta deryboms. Žinoma, tokiu atveju reikia patenkinti Lenkijos, Vengrijos bei kitų Ukrainos bei Europos Sąjungos „draugų“, norinčių sudalyvauti dalijant Ukrainos žemes, pretenzijas. Iš principo, antras planas taip pat yra priimtinas Vašingtonui, tačiau lieka vienas aktualus klausimas dėl prieigos prie jūros bei transporto komunikacijų. Ir štai čia yra tam tikrų problemų.

Svarbus ir tylus įvykis

Kaip buvo pasakyta aukščiau, kraustymosi procesai vyksta (ir vyks) tyliai. Pavyzdžiui, štai yra istorija, apie kurią parašė tik keliasdešimt tinklaraštininkų:

2017-tų metų sausį į Odesą atvyko pirmoji žydų persikėlėlių grupė, kurią sudarė apie 200 žmonių, atvažiavusių organizacijos „Dangaus Jeruzalė“ kvietimu. Organizuoti „Dangaus Jeruzalę“ planuojama penkių Ukrainos regionų teritorijoje – Dniepro, Zoporižės, Hersono, Mikolajevo bei Odesos srityse. Pagrindinis stimulas, kuris paragino šiose teritorijose gyvenančius ukrainiečius, kurių yra daugiau už 8 mln. žmonių, sutikti priimti svečius buvo pažadas, kad vietiniai gyventojai gaus 500 eurų dydžio pensijas. Naujos Jeruzalės sostine išrinktas Dniepro miestas, kultūros sostine – Odesa.

Apie šį įvykį Ukrainos (ir Lietuvos) žiniasklaida nepranešė, ir aišku kodėl: tokie procesai turi vykti tyliai, nepastebimai ir greitai. Todėl kas žino kiek tokių „persikėlėlių“ partijų jau atvyko į Ukrainą.

Pasak Ihorio Berkuto, kuris organizavo ir vadovauja politinei partijai „Didžioji Ukraina“ ir tam tikrais duomenimis 90-taisiais metais buvo užverbuotas Izraelio specialiųjų tarnybų, jo vadovaujama priešakinė žydų persikėlėlių grupė jau pradėjo aktyviai ruošti sąlygas 100 tūkst. žydų priėmimui. Jų atvykimas ir apgyvendinimas „Naujosios Jeruzalės“ teritorijoje buvo suplanuotas iki 2018-tų metų vidurio. Iš viso iki 2022-tųjų į Ukrainą turėtų atvykti apie 6 mln. žydų iš Izraelio ir daugiau už 12 mln. žydų iš Rusijos, JAV bei Europos Sąjungos šalių. Ir Internete atsiranda vis daugiau tokio projekto šalininkų.

„Gali būti kad „Dangaus Jeruzalė“ ir taps tuo išgelbėjimu, ta kelrode žvaigžde, paskui kurią ir reikia eiti, kad pagaliau išeiti iš nevilties tamsos, tikintis naujo gyvenimo. Ir aš, kaip Ukrainos pilietis, ukrainietis ir tiesiog mylintis tėvas, labai tikiuosi, kad tos mintys, kurias aš stengiuosi pranešti žmonėms per šį įrašą savo paskyroje, nebus iškreiptos visokeriopų „patriotų“ pastangų dėka“, – rašo tinklaraštininkas Garry Trump.

Kas pirmas praras viską

Kol savanorių batalionų dėmėsis nukreiptas į „stovėjimą“ antiteroristinės operacijos zonoje, Ukrainoje vyksta tyliausia jos istorijoje revoliucija: sukuriamos hromados, ruošiamasi parduoti žemę užsieniečiams, atvyksta žydų kolonistai, Izraelis bei Rusija JAV pritarimu įgyvendina projektą „Naujoji Jeruzalė“.

Ir pirmieji viską praras būtent antiteroristinės operacijos veteranai. Jie, kaip patys nepageidaujami naujomis sąlygomis asmenys, neteks visko. Jų žemę, verslus ir net namus užvaldys nauji šeimininkai, bet ir pačios Ukrainos tuo metu gali nebelikti.

P.S. Kai kurie požymiai sako mums apie tai, kad Ukrainos gyventojai ko gero pradėjo suprasti tiesą apie projekto „Naujoji Jeruzalė“ įgyvendinimą. Per pastaruosius ketverius metus antisemitizmo lygis šalyje ženkliai išaugo ir jis yra vienas aukščiausių Europoje. Jeigu 2015-tais metais šis rodiklis sudarė 32 %, tai 2019-tųjų pabaigoje jis išaugo iki 46 %, ir tai yra sparčiausias augimas šiame sąraše.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s