Naujasis pasieniečių vadas – patyręs verslininkas: nesuderinamų pareigų „nepastebėjo“

Nepaisant to kad statutiniams pareigūnams neleidžiama vadovauti verslo įmonėms, aiškėja, jog naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas daugiau kaip du dešimtmečius neteisėtai užsiiminėja su valstybės tarnyba nesuderinama verslo veikla. Mat pareigūnas dar 1991-mais metais su šeima įkūrė verslo bendrovę, kurią dabar siūloma likviduoti. Formaliai R. Liubajevas iki šiol eina jos generalinio direktoriaus pareigas.

Šių metų gruodžio 11 d. VSAT vadu paskirtas R. Liubajevas, kaip nurodoma jo oficialioje biografijoje, pasienio tarnyboje 1992 m. pradėjo dirbti kontrolieriumi tuometiniame Vilniaus oro uosto kontrolės praleidimo punkte. Paskiau R.Liubajevas dirbo Pasienio policijos departamente, 2002–2004 m. ėjo VSAT vado pavaduotojo pareigas, 2004–2005 m. – VSAT vado patarėjo pareigas. 2005–2017 m. dirbo įvairiose pozicijose Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“. Prieš tapdamas VSAT vadu jis dirbo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyriausiuoju patarėju.

Žiniasklaidai pavyko išsiaiškinti, kad dar prieš pradėdamas dirbti VSAT sistemoje R. Liubajevas su kitais asmenimis 1991 m. lapkričio 15 d. įsteigė UAB „Anželika“. Registrų centro duomenimis, ši bendrovė veikia iki šiol. Taip pat nurodoma, kad iki šiol UAB „Anželika“ generalinio direktoriaus pareigas eina dabartinis VSAT vadas R. Liubajevas. Tiesa, nei bendrovės steigimo sutartyje, su kuria pavyko susipažinti, nei Registrų centre nenurodoma, kuo užsiima ši įmonė.

Kaip žiniasklaidai patvirtino VRM Strateginės komunikacijos skyriaus atstovai, pagal Vidaus tarnybos statutą, statutinis pareigūnas gali būti įmonės ar įmonių akcininkas, tačiau UAB generaliniu direktoriumi dirbti negali.

„Todėl darbas generaliniu direktoriumi nėra suderinamas su tarnyba“, – teigiama VRM Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme.

VSAT vado interesų deklaracijoje apie tai, kad jis yra UAB „Anželika“ generalinis direktorius, jokių įrašų nėra.

Registrų centro duomenimis, 2019 m. kovo 20 d. Registrų centras kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su siūlymu inicijuoti juridinio asmens UAB „Anželika“ likvidavimą. Likvidavimo pagrindas – bendrovė pastaruosius 5 metus neteikė jokių duomenų apie savo veiklą.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Virginija Ginevičienė patvirtino, kad UAB „Anželika“ siūloma likviduoti. Tiesa, Registrų centro duomenimis, kol kas šiai bendrovei nėra suteiktas likviduojamos įmonės statutas.

V. Ginevičienė tikino, kad mokesčių administratorius nėra atlikęs UAB „Anželika“ mokestinių patikrinimų, tačiau pripažino, kad duomenų apie bendrovės veiklą neteikimas prilyginamas įstatymo pažeidimui.

„Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad duomenų apie bendrovės veiklą neteikimas yra prilyginamas įstatymo pažeidimui. Priklausomai nuo to, kokį pažeidimą padaro bendrovė, tokį įstatymą ir pažeidžia. Tais atvejais, kai įmonė neteikia privalomų dokumentų, VMI visuomet pirmiausia siekia su mokesčių mokėtoju išsiaiškinti, kodėl jis neteikia deklaracijų, leidžia jam pačiam pasitaisyti, ir neskuba jo nubausti. Kai tai nepadeda, t. y. kai mokesčių mokėtojas nereaguoja į VMI raginimus pateikti privalomus mokesčių dokumentus, yra taikomos ir kitos, griežtesnio poveikio, priemonės. Siūlymas likviduoti juridinį asmenį yra griežčiausia poveikio priemonė, taikoma įmonei, kai ši neteikia privalomų dokumentų (deklaracijų) ir su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja“, –situaciją pakomentavo V. Ginevičienė.

Kokia veikla užsiima UAB „Anželika“, negalėjo atsakyti ir mokesčių administratorius, kadangi minėta įmonė įregistruota anksčiau, nei atsirado Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių mokėtojų registras.“

Naujuoju VSAT vadu paskirtas R. Liubajevas pripažino, kad 1991 m. tikrai įsteigė UAB „Anželika“. Pareigūnas tikino, kad šią įmonę įkūrė kartu su šeimos nariais.

„Čia buvo mano uošvio noras – sukurti šeimos „bizniuką“ tais laikais. Tuo metu tai buvo gana paplitęs dalykas. Iš šeimos narių komandos ta bendrovė buvo sudaroma, ir mane pasiūlė paskirti generaliniu direktoriumi“, – pasakojo VSAT vadas.

R. Liubajevas, kelis kartus paklaustas, kuo užsiima jo ir jo šeimos narių įkurta bendrovė, tikslaus atsakymo nepateikė.

„Labai plati (veikla – red.). Sunku pasakyti. Ten ir prekyba buvo. Kiek pamenu, uošvis nelabai ir žinojo, kuo mes užsiimsime. Jis tuo metu buvo be ypatingo darbo. […] Ten buvo prekyba“, – kalbėjo jis.

R. Liubajevas patikino, kad statutiniu pareigūnu dirbo nuo 1992 m. iki šiol, išskyrus 2005–2017 m. laikotarpį, kai dirbo agentūroje „Frontex“. Jis teigė žinantis, kad, pagal Vidaus tarnybos statutą, statutinis pareigūnas negali tuo pačiu metu eiti ir UAB generalinio direktoriaus pareigų.

„Taip, patvirtinu, kad taip yra“, – pripažino R. Liubajevas.

Tiesa, VSAT vadas teigė nežinojęs, kad iki šiol tebėra UAB „Anželika“ generalinis direktorius.

„Man tai, kad aš iki šiol esu generalinis direktorius, buvo naujiena. Man yra naujiena, kad ta įmonė egzistuoja. Jūsų klausimų dėka aš kreipiausi į Registrų centrą ir su nuostaba sužinojau, kad ši įmonė dar egzistuoja“, – tikino pareigūnas.

R.R. Liubajevas pasakojo, kad dar 2002 m. kreipėsi į savo uošvį, kuris yra vienas iš UAB „Anželika“ steigėjų, prašydamas, kad būtų atleistas iš įmonės generalinio direktoriaus pareigų. VSAT vadas teigė, kad 2013 m. jo uošvis mirė. R. Liubajevas tikino vėliau apie įmonę ir jos veiklą klausęs šeimos narių.

„Mane uošvis užtikrino, kad viskas yra tvarkoje, kad esu atleistas iš pareigų. Po to klausiau dėl pačios firmos, tai jis man sakydavo, kad firma uždaryta, kad ji bankrutavo. Nebuvo minčių pasitikrinti, tikėjau savo uošvio žodžiais. […]

Iš tikrųjų ta įmonė egzistuoja, ir kodėl taip įvyko, tikrai pasakyti negaliu. Pabandžiau pabendrauti su uošviene, tai ji tikrai buvo įsitikinusi, kad tos įmonės jau nebėra. Tuo labiau, kad mano žmona irgi apie tai nieko nežino. Nuoširdžiai nežinojau, kad esu direktorius iki paskutinio momento“, – dėstė R. Liubajevas.

Jis tikino, kad, nepaisant to, jog buvo paskirtas įmonės generalinius direktoriumi, UAB „Anželika“ atliko esą tik formalų vaidmenį.

„Labai formaliai buvau. Gal kokius metus ar mažiau. Po to, kaip ir minėjau, parašiau prašymą atleisti. Nežinau, kodėl ta informacija nepasiekė ir kodėl, pavyzdžiui, mano uošvis tos įmonės neuždarė, nesutvarkė jos, kodėl ta informacija liko duomenų bazėje“, – kalbėjo VSAT vadas.

Vyriausias Lietuvos pasienietis teigė iki šiol nežinojęs apie VMI siūlymą likviduoti UAB „Anželika“. R. Liubajevas tikino, kad informaciją, jog įmonę norima likviduoti, sužinojo neseniai iš Registrų centro. Pareigūnas taip pat negalėjo atsakyti, kodėl įmonė pastaruosius 5 metus neteikė jokių duomenų mokesčių administratoriui.

„Man sunku pasakyti. Pirmiausia, aš galvojau, kad 10 ar 20 metų ta įmonė jokios veiklos nevykdo. Kol dar buvo gyvas uošvis, tai sakydavo, kad jokios veiklos nėra. Esu nustebintas, kad apskritai kažkokia informacija buvo teikiama“, – tvirtino pašnekovas.

R. Liubajevas teigė niekada nesulaukęs jokių pastabų nei iš tiesioginių savo viršininkų, nei iš kitų asmenų dėl pareigų nesuderinamumo.

„Aš savo pajamas deklaruoju nuo 1998 metų, kai jau pagal įstatymą turėjau tai daryti. Tikrai būčiau tai deklaravęs, bet tikrai apie tai nežinojau. Esu pareigūnas, buvau tikrinamas. […] Ar ta informacija buvo prieinama? Sunku spręsti. Tikrai nežinau“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Įstatymai numato, kad VSAT vadas skiriamas ir atleidžiamas Vyriausybės vidaus reikalų ministro teikimu. Žiniasklaida kreipėsi į VRM su prašymu įvertinti faktą, kad VSAT vadas R. Liubajevas, dirbdamas statutinėje tarnyboje, tuo pačiu metu buvo ir įmonės generalinis direktorius.

Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma tikino, kad, teikiant R. Liubajevo kandidatūrą į VSAT vado pareigas, ministerija informacijos apie tai, kad jis yra UAB „Anželika“ generalinis direktorius, neturėjo.

Viceministras, kaip nurodoma jo komentare, pažymėjo, kad R. Liubajevas kreipėsi į Registrų centrą, kad būtų ištaisyti „pasenę bei faktinės situacijos neatitinkantys duomenys“.

„Pažymėtina, kad Rustamas Liubajevas buvo tikrintas specialiųjų tarnybų – tai įprasta procedūra tais atvejais, kai į vadovo pareigas skiriamas naujas asmuo. Jokių neigiamų duomenų R. Liubajevo atžvilgiu tarnybų pateiktose pažymose nebuvo“, – teigiama viceministro Č. Mulmos atsakyme.

Žurnalistų pakalbinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikino iki šiol negirdėjusi apie tai, kad VSAT vadas R. Liubajevas tebėra įmonės vadovas. Anot jos, tikėtina, kad šiuo atveju UAB „Anželika“ tiesiog nevykdė savo pareigų, tai yra neteikė duomenų mokesčių administratoriui, Registrų centrui.

„Būna, kad pasikeitus įmonių valdybų ar tarybų nariams, tiesiog tos įmonės pamiršta ir nepraneša apie tai Registrų centrui. Kai girdžiu tokias istorijas, tai natūraliai kyla klausimas, ar įmonės tikrai laiku apie tai yra pranešusios. […] Šiaip tai žmonės, kurie atsiduria tokiose situacijose, turėtų aiškintis, kas ten yra. Taip, tai gali būti nepranešimas, taip, tai gali būti nesuderinamas darbas.

Tikrai nežinau, ar (Vidaus reikalų – red.) ministerija tokiu atveju kreipėsi į visus įmanomus registrus, bet manau, kad žmonės, kurie atsiduria tokiose situacijose, turi pasiaiškinti“, – aiškino A. Širinskienė.

„Gal įmonė aplaidžiai žiūri į pareigas ir laiku Registrų centrui nepranešė apie pasikeitimus“, – svarstė parlamentarė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s