Vladimiras Putinas užsipuolę Lenkiją: iškviestas Rusijos ambasadorius

Pastarosiomis dienomis Rusijos prezidentas griežtai smerkė Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Sovietų Sąjungai tenka dalis atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo sukurstymą. Šiuos pareiškimus Vladimiras Putinas pavadino „visiška nesąmone“.

Kaip žinia, karas prasidėjo 1939-tų metų rugsėjo 1-mą dieną, o tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją Vokietijos ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – taip vadinamą „Molotovo – Ribentropo paktą“.

Anksčiau kitos Europos valstybės pasirašė su Vokietija panašius susitarimus. Pavyzdžiui, Lietuvos vardu analogišką sutartį su tuo pačiu J. fon Ribentropu 1939 m. kovo 22 d. pasirašė užsienio reikalų ministras J. Urbšys. Pagal šios sutarties ketvirtąjį straipsnį „Lietuva ir Vokietija susitarė nepulti viena kitos, panaudojant jėgą, bei nepalaikyti jokios trečiosios jėgos, rodančios agresiją vienai iš minėtųjų valstybių“.

Analogišką sutartį su nacių agresorė buvo pasirašiusi ir Lenkija. Šis susitarimas, dar pramintas „Hitlerio – Pilsudskio paktu“, buvo pasirašytas dar 1934 metų sausio 26 dieną. Remiantis šia sutartimi sąjungininkės Lenkija ir nacių Vokietija 1938-tais metais sudraskė Čekoslovakiją, kurios teritorijos dalį (Tešyno sritį) atsiėmė būtent Lenkija. Beje, Čekoslovakijos aneksuotos teritorijos dalis iki šiol priklauso Lenkijai.

Pasak Rusijos prezidento, šią nepuolimo sutartį Maskva buvo priversta pasirašyti, nes kelios kitos Europos valstybės irgi sudarė su A. Hitleriu panašaus pobūdžio susitarimų.

Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui kartu su J. Pilsudskiu aneksuoti tuometės Čekoslovakijos teritoriją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys.

V. Putinas taip pat citavo archyvinius dokumentus, rodančius, kad tuometis Lenkijos ambasadorius Berlyne gyrė A. Hitlerio planus išvalyti Europą nuo žydų.

Kalbėdamas apie tai Rusijos prezidentas pratrūko pykčiu ir pavadino lenkų ambasadorių „šunsnukiu“ bei „antisemitine kiaule”.

Dėl šių Rusijos lyderio pasisakymų supykusi Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Varšuvoje pasiaiškinimui.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad ambasadorius Sergejus Andrejevas buvo „skubiai“ iškviestas į URM Varšuvoje. Jis buvo informuotas, kad Lenkijos valdžia griežtai atmeta pastaruoju metu V. Putino ir kitų Rusijos pareigūnų išsakytas „istorines insinuacijas“, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas.

Anot jo, Lenkija laiko V. Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų išsakytas nuomones tolygias „stalinistiniam istorijos naratyvui“ ir „totalitarinės valstybės propagandai”.

Panašiais žodžiais Lenkija bandė teisinti savo agresiją atplėšdama Čekoslovakijos teritorijos gabalą.

1938-tų metų rugsėjo 23-čią dieną atsakydama į agresyvius lenkų veiksmus Čekoslovakijos atžvilgiu Tarybų Sąjunga nusiuntė Lenkijai notą. Maskva įspėjo Varšuvą, kad jeigu Lenkija užpuls Čekoslovakiją, TSRS nutrauks nepuolimo sutartį su Lenkija. Tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas pavadino šią notą „propagandiniu dokumentu“. Laikui bėgant lenkai naudoja tuos pačius „klišius“.

Lenkija ir Rusija jau seniai nesutaria, kaip vertinti Antrojo pasaulinio karo įvykius.

Varšuva laikosi požiūrio, kad konfliktą, Lenkijoje pareikalavusį 6 mln. žmonių gyvybių, pradėjo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Lenkija abi šias šalis laiko agresorėmis, kurių veiksmai atnešė didžiules kančias ir pareikalavo daugybės žmonių gyvybių.

Rusija savo ruožtu yra susitelkusi į Sovietų Sąjungos patirtas aukas, kai Vokietija 1941 metais pradėjo karą prieš komunistinę valstybę, dėl šios priežasties tapusią Vakarų šalių sąjungininke. Per Europos išvadavimą iš nacių teroro, žuvo apie 27 mln. Tarybų Sąjungos piliečių. Tik vaduojant Lenkiją nuo nacių žuvo daugiau kaip 600 tūkstančių Raudonosios Armijos karių.

Bet Varšuvoje matyt apie tai užmiršo…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s