Irako sostinėje JAV nukovė Irano generolą Q.Soleimani

Svarbus Irano ginkluotųjų pajėgų generolas Qasemas Soleimani buvo nužudytas penktadienį per JAV raketų smūgį netoli Irako sostinės Bagdado tarptautinio oro uosto, patvirtino Iranas ir JAV.

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano ir ženkliai pablogins padėtį Artimųjų Rytų regione.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai įsakė „nukauti“ Q.Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

Po Q.Soleimani nužudymo D.Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.

Paryčiais įvykęs išpuolis žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl Irano ir JAV karo Irako teritorijoje. Anksti penktadienį virtinė amerikietiškų raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona.

Praėjus kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Islamo Revoliucijos sargų korpuso (IRSK) pareiškimą, kuriame buvo pasakyta, kad Q.Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.

Be Q.Soleimani bei kelių Irano IRSK karininkų, per JAV išpuolį buvo nužudyti ir Irako šiitų karinių grupių susivienijimo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.

„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausia iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet jos yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas, t.y. JAV smogė ne tik Irano, bet ir Irako ginkluotosioms pajėgoms. Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su teroristų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), todėl faktiškai JAV sunaikino vieną svarbiausių kovotojų prieš tarptautinį terorizmą Artimiausiuose Rytuose.

Kas buvo Qasemas Soleimani?

62 metų amžiaus Q.Soleimani vadovavo Islamo Revoliucijos sargų korpuso specialiosioms pajėgoms, kurios  vadinosi „Kuds“, atsakingoms už karines operacijas užsienyje. Q.Soleimani buvo vienas populiariausių bei įtakingiausių veikėjų Irane, apie kurį buvo kalbama kaip apie būsimą šalies prezidentą. Jis taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį. Turimais duomenimis jis atvyko į Irako sostinę JAV kvietimu tam kad sudalyvautų būtent tam kad susitikti su JAV įgaliotuoju atstovu. Bet matyt į šias derybas JAV delegavo savo raketas.

A.M.al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.

Akivaizdu kad ši barbariška ataka rodo JAV pozicijų silpnėjimą. Ji tapo logišku žingsniu amerikiečių kovoje prieš Iraną.

Didėjanti priešprieša JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas vienašališkai ir nepagrįstai pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Išėjusios iš šio susitarimo JAV įvedė Iranui ekonomines sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.

Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).

Tarptautiniai ekspertai baiminasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu. JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako prezidentą Saddamą Husseiną ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią išstumtais irakiečių politikais.

Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis.

Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.

Tas pats buvo prognozuojamas per JAV organizuotą tarptautinę konferenciją Varšuvoje.

„Didžiausias apsiskaičiavimas“

Vienas Irano prezidento Hassano Rouhani padėjėjas iškart perspėjo prezidentą Donaldą Trumpą dėl Teherano keršto.

„Trumpas savo avantiūra įtraukė JAV į pavojingiausią situaciją regione. Kad ir kas peržengia raudoną liniją, jis turėtų būti pasirengęs susidurti su pasekmėmis“, – per socialinių tinklų platformą „Telegram“ paskelbė prezidento patarėjas Hessameddinas Ashena.

Irano valstybinė televizija vėliau savo komentare D.Trumpo įsakymą nužudyti Q.Soleimani pavadino „didžiausiu JAV apsiskaičiavimu“ nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Regiono žmonės nebeleis amerikiečiams pasilikti“, – sakoma komentare.

Dramatiška ataka surengta prasidedant metams, kai D.Trumpo laukia teismas Senate po Atstovų Rūmų jam įvykdytos apkaltos ir taip pat perrinkimo kampanija. Ataka žymi galimą lūžį Artimuosiuose Rytuose ir reiškia didžiulį Amerikos politikos Irano atžvilgiu pasikeitimą po mėnesius tvyrojusios įtampos.

Teheranas yra numušęs JAV karinį žvalgybos droną ir sulaikęs tanklaivių. JAV taip pat kaltina Iraną dėl išpuolių prieš tanklaivius ir dėl rugsėjį surengtų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, po kurių naftos gavyba šalyje kuriam laikui buvo sumažėjusi perpus. Be to JAV apkaltino Iraną organizavus išpuolį prieš jų ambasadą Irake, kurį suprovokavo amerikiečių Karinių Oro Pajėgų ataka, dėl kurios žuvo mažiausiai 25 žmonės, tame tarpe 3 Irano kariniai instruktoriai.

Įtampą pirmiausia sukėlė 2018 metų gegužę Jungtinių Valstijų priimtas sprendimas išvesti JAV iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, kuris buvo sudarytas JAV valdant Barackui Obamai.

Penktadienio ataką, per kurią žuvo Q.Soleimani, įvykdė smogiamasis amerikiečių dronas, sakė vienas JAV pareigūnas. Į Q.Soleimani automobilį buvo pataikyta viename privažiavimo kelyje netoli Bagdado oro uosto.

Pasak irakiečių aukšto rango saugumo pareigūno, smūgis buvo suduotas netoli krovinių zonos, Q.Soleimani išlipus iš savo lėktuvo, kuris atskrido arba iš Libano, arba iš Sirijos. Q.Soleimani pasitiko A.M.al Muhandisas ir kiti asmenys.

Du pareigūnai iš sukarintų pajėgų sakė, kad Q.Suleimani per ataką buvo sudraskytas į gabalus, o A.M.al Muhandiso palaikai nerasti. Vienas aukšto rango politikas nurodė, kad Q.Soleimani palaikai buvo identifikuoti pagal jo mūvėtą žiedą. Dėl temos opumo ir neturėdami įgaliojimų daryti oficialius pareiškimus pareigūnai kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiamos jų pavardės.

Neaišku, ar įvykdydamos šią ataką JAV rėmėsi kokiais nors teisiniais įgaliojimais apart stipriausio teisės. Amerikos prezidentai turi plačius įgaliojimus veikti be Kongreso pritarimo, kai JAV žmonėms ar interesams iškyla reali grėsmė.

Pentagonas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo vertinimą, kad Q.Soleimani planavo naujas atakas prieš amerikiečius.

Demokratų senatorius Ričardas Blumentalis sakė, kad D.Trumpas yra skolingas Kongresui ir Amerikos žmonėms nuodugnų paaiškinimą.

„Dabartiniai leidimai naudoti karinę jėgą jokiu būdu neapima galimo naujo karo pradėjimo. Šis žingsnis galėtų nulemti svarbiausią per kelis dešimtmečius karinę konfrontaciją“, – pabrėžė senatorius.

Tačiau D.Trumpo sąjungininkai iš JAV politikų vanagų stovyklos gyrė prezidento veiksmus.

„Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau“, – tviteryje parašė Pietų Karolinai atstovaujantis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

Iranui minimas nužudymas reiškia daugiau nei vien vado mūšio lauke praradimą. Mat Q.Soleimani taip pat buvo kultūrinis simbolis, reiškęs nacionalinį pasididžiavimą ir atsparumą susidūrus su JAV sankcijomis. Nors Q.Soleimani labai vengė dalyvauti politikoje, jo žinomumas išaugo, JAV ir Izraelio pareigūnams apkaltinus šį kariškį netiesioginėmis Irano atakomis užsienyje.

Nors įprastinė Irano kariuomenė jau 40 metų patiria JAV sankcijas, IRSK vykdė balistinių raketų programą. Ji taip pat gali asimetriškai smogti regione per tokias pajėgas kaip Libano judėjimas „Hizbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai.

JAV ilgą laiką kaltindavo Iraną dėl automobiliuose padėtų bombų sprogimų ir pagrobimų, bet jis atsakomybės nėra prisiėmęs.

Kaip „Kuds“ pajėgų vadas Q.Soleimani vadovavo visoms jų ekspedicinėms pajėgoms ir dažnai važinėdavo į Iraką, Libaną ir Siriją. „Kuds“ pajėgų nariai ilgame Sirijos kare remia prezidentą Basharą al Assadą, jų taip pat buvo dislokuota Irake po 2003 metų JAV invazijos.

Q.Soleimani išgarsėjo patarinėdamas pajėgoms, kovojančioms prieš ISIS grupuotę Irake ir Sirijoje. JAV pareigūnai sako, kad vadovaujant Q.Soleimani IRSK kariškiai mokydavo irakiečių kovotojus gaminti ir naudoti prieš JAV karius ypač pavojingas pakelės bombas. Iranas tai neigia. Q.Soleimani yra populiarus Irane, kur daugelis žmonių jį laiko nesavanaudišku didvyriu, kovojusiu su Irano priešais užsienyje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s